Šiaurės Italija daugelio keliautojų sąmonėje dažniausiai asocijuojasi su pasauline mados sostine Milanu ar romantiškaisiais, turistų perpildytais Venecijos kanalais. Tačiau šis turtingas, istoriškai ir kultūriškai įvairiapusis regionas slepia kur kas daugiau neatrasto grožio. Planuojant savo kelionę šį sezoną, verta praplėsti akiratį ir leistis į pažintį su miestais, kuriuose alsuoja autentiška itališka dvasia, stūkso šimtmečius menanti architektūra ir vilioja unikalūs kulinariniai šedevrai. Nors didieji turizmo centrai traukia minias, tikrasis Italijos žavesys labai dažnai atsiskleidžia kiek mažiau komerciniuose, bet ne ką mažiau įspūdinguose miestuose. Šie Italijos perlai siūlo ramesnį, bet nepaprastai turiningą poilsį, leidžiantį iš tiesų pajusti tikrąjį dolce vita – saldų gyvenimą, kuriuo taip pagrįstai didžiuojasi vietiniai gyventojai.
Bergamas – unikalus dviejų lygių miestas
Bergamas tarp lietuvių dažnai nepelnytai tampa tik greitu tranzitiniu tašku dėl čia įsikūrusio pigių skrydžių oro uosto. Visgi, šis miestas yra tikras Šiaurės Italijos pasididžiavimas. Jo unikali topografija dalija miestą į dvi visiškai skirtingas dalis, kurias jungia vaizdingas senovinis funikulierius.
Città Alta: kelionė laiku į viduramžius
Aukštutinis miestas, žinomas kaip Città Alta, yra apjuostas galingų XVI amžiaus Venecijos respublikos gynybinių sienų, kurios dėl savo išskirtinumo ir istorinės svarbos dabar yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pasivaikščiojimas siauromis, akmenimis grįstomis gatvelėmis nejučia veda į įspūdingą Piazza Vecchia aikštę. Žymus modernizmo architektas Le Corbusier šią erdvę yra pavadinęs vizualiai tobula. Čia stūkso didingas Palazzo della Ragione pastatas ir aukštas Campanone bokštas, į kurį užkopus atsiveria kvapą gniaužianti Alpių kalnų ir aplinkinių slėnių panorama.
Lombardijos kulinariniai atradimai
Neįmanoma apsilankyti Bergame ir neparagauti unikalių vietinių specialitetų, kurie skiriasi nuo visos likusios Italijos virtuvės. Miestas labiausiai garsėja Casoncelli alla Bergamasca – tai tradiciniai, mėsa, razinomis ir smulkintais *amaretti* sausainiais įdaryti makaronai, kurie dosniai patiekiami su tirpintu sviestu, traškiais šalavijų lapeliais ir pancetta (itališka šonine). Po sočių pietų verta paragauti tradicinio Polenta e Osei deserto. Šis skanėstas vizualiai primena mažus paukštelius, tupinčius ant kukurūzų košės (polentos), tačiau iš tiesų tai yra meistriškai paruoštas saldus marcipano, šokolado ir biskvito pyragaitis.
Turinas – karališkoji didybė, inovacijos ir šokoladas
Turinas, buvusi pirmoji suvienytos Italijos sostinė ir galingos Savojos dinastijos rezidencija, nustebins savo prancūziška elegancija, plačiais bulvarais ir didingomis aikštėmis. Priešingai nei daugelis kitų, kiek chaotiškų Italijos miestų, Turinas pasižymi griežtu, geometriškai tvarkingu gatvių tinklu, kuris sukuria erdvės ir ramybės pojūtį.
Kultūros, istorijos ir muziejų gausa
Šis Pjemonto regiono miestas siūlo pasaulinio lygio muziejus, kurie nepaliks abejingų net ir išrankiausių kultūros mylėtojų. Tarp svarbiausių miesto objektų būtina paminėti šiuos:
- Egiptečio muziejus (Museo Egizio) – tai antras pagal dydį ir mokslinę svarbą senovės Egipto artefaktų muziejus visame pasaulyje, savo kolekcijos turtingumu nusileidžiantis tik pačiam Kairo muziejui.
- Nacionalinis kino muziejus – inovatyvi ir interaktyvi erdvė, įsikūrusi įspūdingame Mole Antonelliana pastate, kuris laikomas pagrindiniu Turino simboliu. Čia galite ne tik susipažinti su kino istorija, bet ir stikliniu liftu pakilti į pačią bokšto viršūnę.
- Karališkieji rūmai (Palazzo Reale) – prabanga ir auksu tviskantys rūmai, puikiai atspindintys ilgą, galingą bei įtakingą Savojos dinastijos valdymą Europoje.
Gianduiotto – šokolado sostinės pasididžiavimas
Turinas Europoje yra žinomas kaip istorinių kavinių ir šokolado kultūros centras. Būtent čia XIX amžiuje dėl kakavos stygiaus buvo išrastas Gianduiotto – švelnus, burnoje tirpstantis, laivelio formos šokoladinis saldainis, pagamintas su aukščiausios rūšies Pjemonto lazdyno riešutų pasta. Nepraleiskite progos užsukti į prabangiai dekoruotas istorines kavines ir pasimėgauti tradiciniu Bicerin gėrimu. Tai sluoksniuotas karštas gėrimas, tobulai apjungiantis stiprų espreso, tirštą karštą šokoladą ir šaltą saldžią grietinėlę.
Verona – ne tik meilės, bet ir antikinės istorijos miestas
Nors Verona visame pasaulyje yra labiausiai žinoma kaip Viljamo Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džiuljeta“ veiksmo vieta, šis Veneto regiono miestas gali pasiūlyti nepalyginamai daugiau nei vien perpildytą Džiuljetos kiemelį. Verona yra gyvas antikinės, viduramžių ir renesanso architektūros muziejus po atviru dangumi.
Antikinės Romos palikimas: Veronos arena
Pats įspūdingiausias ir svarbiausias miesto monumentas neabejotinai yra Veronos arena (Arena di Verona). Tai pirmajame mūsų eros amžiuje, iš rausvo marmuro pastatytas didžiulis romėnų amfiteatras, kuris, skirtingai nei Romos Koliziejus, iki šių dienų atlieka savo pirminę – renginių – funkciją. Šiltuoju metų laiku čia kasmet vyksta garsusis Veronos operos festivalis. Sėdėti ant tūkstantmečių senumo akmeninių laiptų ir klausytis klasikinės muzikos švelniame Italijos vasaros vakare yra tiesiog magiška patirtis.
Istoriniai tiltai ir miesto panoramos
Miestą pusiau dalija srauni Adidžės upė, per kurią nutiesti keli labai skirtingi ir fotogeniški tiltai. Žinomiausias ir gražiausias iš jų yra Ponte Pietra – seniausias romėnų laikų tiltas Veronoje. Perėjus jį ir pėsčiomis (arba funikulieriumi) užkopus į Castel San Pietro kalvą, prieš akis atsiveria įspūdingiausia miesto panorama. Iš viršaus puikiai matosi raudonų čerpių stogai, gotikinių bažnyčių varpinės ir siaurų gatvelių tinklas.
Bolonija – gurmanų rojus ir seniausias universitetas
Bolonija, Emilijos-Romanijos regiono sostinė, italų tarpe žinoma trimis itin taikliais epitetai: La Dotta (Mokytoji), La Grassa (Riebioji) ir La Rossa (Raudonoji). Šie trys žodžiai puikiai apibendrina miesto esmę – prestižinį mokslą, neprilygstamą kulinariją ir išskirtinę terakotos spalvos plytų architektūrą.
UNESCO portikai ir studentiška dvasia
Bolonijos universitetas, įkurtas dar 1088 metais, yra oficialiai pripažintas seniausiu nuolat veikiančiu universitetu Vakarų pasaulyje. Dėl nuolatinio jaunų žmonių srauto šis istorinis miestas visada pulsuoja jaunatviška, gyva ir labai atvira energija. Vaikščiojant po miesto centrą, tiesiog neįmanoma nepastebėti garsiųjų Bolonijos portikų – dengtų arkadų galerijų, kurių bendras ilgis siekia beveik 40 kilometrų. Šie unikalūs architektūriniai elementai apsaugo pėsčiuosius tiek nuo kaitrios vasaros saulės, tiek nuo rudens lietaus, todėl Boloniją labai patogu tyrinėti net ir prastu oru.
Tikrosios itališkos virtuvės paslaptys
Maisto gurmanams Bolonija yra absoliuti, niekada nenuvilianti svajonių kryptis. Čia gimė gausybė visame pasaulyje žinomų ir kopijuojamų patiekalų. Lankantis šiame mieste, būtina paragauti šių kulinarinių šedevrų:
- Tagliatelle al Ragù – tradicinių plokščių makaronų su valandų valandas lėtai troškintu mėsos padažu. Verta žinoti, kad Italijoje neegzistuoja patiekalas, vadinamas „Spaghetti Bolognese“ – tai tik užsienietiška interpretacija.
- Tortellini in Brodo – mažyčių, meistriškai rankomis lankstomų, kiauliena ir sūriu įdarytų makaronų, patiekiamų itin sodriame ir skaidriame vištienos arba jautienos sultinyje.
- Mortadella – aukščiausios kokybės, švelnios tekstūros virtos dešros su ryškiais pistacijų riešutais ir juodųjų pipirų grūdeliais, kuri kilusi būtent iš šio miesto mėsos meistrų rankų.
Paduja – mokslo, meno ir dvasinės ramybės centras
Vos pusvalandis kelio patogiu traukiniu nuo judriosios Venecijos, ir jūs atsiduriate Padujoje – mieste, kuris gali pasigirti neįtikėtina, bet dažnai turistų nepastebima istorine bei kultūrine verte. Paduja labai dažnai lieka didžiųjų kaimynių šešėlyje, tačiau kiekvienas, atradęs šį miestą, lieka nuoširdžiai sužavėtas jo ramybe ir grožiu.
Džoto šedevrai ir architektūros stebuklai
Viena iš svarbiausių ir reikšmingiausių priežasčių aplankyti Padują meno mylėtojams yra Scrovegni koplyčia (Cappella degli Scrovegni). Šis, iš išorės gana paprastas pastatas, viduje slepia neįkainojamą lobį – pačioje XIV amžiaus pradžioje dailininko Džoto (Giotto) tapytas freskas. Tai yra vienas svarbiausių Vakarų meno istorijos šedevrų, padėjęs esminius pamatus visai Renesanso epochai.
Miesto širdyje taip pat didingai stūkso Šv. Antano bazilika (Basilica di Sant’Antonio), kuri kasmet pritraukia šimtus tūkstančių piligrimų iš pačių įvairiausių pasaulio kampelių. Ši vizualiai įspūdinga šventovė labai harmoningai jungia romanikos, gotikos bei bizantijos architektūros stilius, o jos viduje gausu nuostabių meno kūrinių.
Botanikos sodas ir didžiausia miesto aikštė
Padujoje yra įsikūręs pats seniausias pasaulyje akademinis botanikos sodas Orto Botanico, įkurtas dar 1545 metais ir išsaugojęs savo originalią geometrinę struktūrą. Kitas neatsiejamas miesto gyvenimo elementas – Prato della Valle. Tai didžiausia miesto aikštė Italijoje ir viena iš didžiausių visoje Europoje, išsiskirianti elipsės forma, apsupta gražaus kanalo ir net 78 istorinių asmenybių skulptūrų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Planuojant savarankišką kelionę po Šiaurės Italijos regioną, natūraliai gali kilti įvairių praktinių klausimų. Žemiau esančiame skyriuje pateikiame išsamius atsakymus į pačius svarbiausius keliautojų užduodamus klausimus.
Koks yra geriausias laikas lankyti Šiaurės Italijos miestus?
Geriausias ir palankiausias metas lankytis šiame regione yra pavasaris (nuo balandžio vidurio iki birželio) ir ruduo (nuo rugsėjo iki spalio pabaigos). Šiuo laiku oras yra labai malonus, nėra alinančių, Italijai būdingų vasaros karščių, o turistų srautai prie pagrindinių objektų yra kur kas mažesni nei liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Be to, būtent rudenį prasideda įvairūs derliaus ir tradicinio maisto festivaliai, tokie kaip prestižinės trumų, kaštonų ar naujo vyno šventės.
Kaip patogiausia ir greičiausia keliauti tarp šių miestų?
Pats patogiausias, greičiausias ir ekologiškiausias būdas keliauti tarp Šiaurės Italijos miestų yra traukiniai. Nacionalinis Italijos geležinkelių tinklas Trenitalia ir moderni privati kompanija Italo siūlo itin platų greitųjų ir regioninių maršrutų pasirinkimą. Pavyzdžiui, kelionė greituoju traukiniu iš Turino į Milaną trunka vos apie valandą. Bilietus į greituosius traukinius rekomenduojama pirkti internetu iš anksto, siekiant gauti geriausią kainą, tuo tarpu regioninių traukinių bilietus galima be streso įsigyti tiesiog stotyje prieš išvykstant.
Ar užtenka kalbėti tik angliškai, norint susikalbėti su vietiniais?
Daugumoje turistinių lankytinų objektų, muziejų, didesnių viešbučių ir miesto centro restoranų anglų kalbos žinių visiškai pakanka. Visgi, mažesniuose miesteliuose, vietiniuose turguose ar autentiškose šeimos valdomose tratorijose atokiau nuo centro anglų kalbos žinios gali būti labai ribotos. Kelių pagrindinių itališkų frazių, tokių kaip Buongiorno (laba diena), Grazie (ačiū), Per favore (prašau) ar Il conto (sąskaita), išmokimas jums labai padės, pralauš ledus ir tikrai pelnys vietinių gyventojų simpatijas bei geresnį aptarnavimą.
Kiek dienų rekomenduojama skirti vienam miestui?
Idealiu atveju, siekiant ramiai ir be streso pažinti vietovę, kiekvienam iš šių išvardintų miestų reikėtų skirti bent dvi pilnas dienas. Tai leis ne tik aplankyti pagrindinius muziejus bei architektūros paminklus, bet ir ramiai pasimėgauti ilgais, kelių patiekalų itališkais pietumis, lėtai pasivaikščioti po mažiau žinomas gatveles ir išgerti popietės kavą vietinėje kavinėje. Turinui ar Bolonijai, dėl itin didelio svarbių objektų ir muziejų skaičiaus, rekomenduojama skirti net ir tris ar keturias dienas.
Tvaraus ir autentiško maršruto planavimas regiono širdyje
Ruošiantis atrasti šiuos miestus, kurie savo istorija ir grožiu nė kiek nenusileidžia didiesiems Italijos traukos centrams, labai svarbu teisingai susidėlioti asmeninius prioritetus ir nepaskęsti nuolatiniame bėgime nuo vieno objekto prie kito. Tradicinė Italijos kultūra natūraliai diktuoja visai kitokį gyvenimo ritmą, kur pagrindinis ir svarbiausias dėmesys skiriamas mėgavimuisi pačia akimirka, maistu ir bendravimu. Norint sukurti išties tobulą kelionės maršrutą, verta logiškai derinti skirtingus regiono privalumus: pavyzdžiui, po ilgos dienos, praleistos atidžiai tyrinėjant Padujos meną ir Džoto freskas, sekančią dieną galima drąsiai skirti atpalaiduojančioms kulinarinėms edukacijoms, sūrių degustacijoms ar maisto gaminimo pamokoms Bolonijoje.
Keliaujant po Šiaurės Italiją taip pat be galo verta iš anksto atkreipti dėmesį į vietines šventes, festivalius ir specifines miesto turgų dienas. Beveik kiekvienas didesnis miestas turi savo kassavaitines muges, kuriose vietiniai regiono ūkininkai, amatininkai ir sūrininkai tiesiogiai pristato savo šviežią produkciją. Tokios gyvos ir šurmulingos vietos yra pats geriausias būdas parsivežti namo ne tik unikalių, kokybiškų gastronominių lauktuvių, bet ir prisirinkti autentiškų kultūrinių patirčių. Pavyzdžiui, Turine esantis apsilankymas Porta Palazzo – pačiame didžiausiame atvirame maisto turguje visoje Europoje – yra savotiškas, spalvingas ir triukšmingas kultūrinis nuotykis, geriausiai atskleidžiantis tikrąjį, nepagražintą Pjemonto regiono veidą bei kasdienius gyventojų įpročius.
Galiausiai, svarbu nepamiršti, kad visa Šiaurės Italija pasižymi itin aukšto lygio transporto infrastruktūra. Dėl šios priežasties, net ir nusprendę ilgėliau apsistoti tik viename ar dviejuose iš šių nuostabių miestų, visada galėsite lengvai organizuoti vienos dienos išvykas į mažesnius aplinkinius kaimelius, vynuogynų slėnius ar netingėti nuvykti iki įspūdingų Alpių priekalnių bei skaidrių kalnų ežerų. Sąmoningai pasirinkę aplankyti Bergamą, Turiną, Veroną, Boloniją ir Padują, savo atostogoms neabejotinai suteiksite daug daugiau gylio. Jūs praturtinsite savo kelionių prisiminimus visiškai naujais skoniais, giliomis istorinėmis žiniomis bei ta ypatinga, lėta ramybe, kurios labai dažnai tiesiog pritrūksta keliaujant pagrindiniuose, labiausiai komercializuotuose turistiniuose srautuose.
