Vakarų Lietuvos laukia istorinės permainos ir visiškai naujas raidos etapas aviacijos sektoriuje. Ilgą laiką regiono gyventojai, stambaus verslo atstovai, užsienio investuotojai ir sparčiai augančio turizmo sektoriaus darbuotojai jautė patogių, tiesioginių ir greitų tarptautinių susisiekimo kanalų oru trūkumą, tačiau netrukus situacija iš esmės pasikeis. Pranešama apie precedento neturinčias, didžiulio masto investicijas į Klaipėdos regiono aviacijos infrastruktūrą, kurios atvers duris ne tik visapusiškai modernizacijai, bet ir visiškai naujų skrydžių krypčių atsiradimui. Šis žingsnis yra strateginės ir geopolitinės svarbos įvykis, leisiantis pajūrio regionui tapti dar patrauklesniam tiek tarptautiniams investuotojams, tiek turistams iš visos Europos bei kitų žemynų. Parengtas ypač ambicingas plėtros planas apima kone viską – nuo kilimo ir tūpimo takų rekonstrukcijos, atitinkančios naujausius aviacijos saugumo reikalavimus, iki inovatyvių, aplinkai draugiškų keleivių aptarnavimo terminalų statybos, siekiant sukurti aukščiausius tarptautinius standartus atitinkantį oro uostą. Šios investicijos žymi visiškai naują erą, kurioje uostamiestis nebus pozicionuojamas vien tik kaip jūrų logistikos centras, bet tvirtai stos į vieną gretą su svarbiausiais oro transporto mazgais, tiesiogiai sujungiančiais Lietuvą su strategiškai svarbiausiais pasaulio taškais.
Iki šiol regiono pasiekiamumas oru nebuvo pakankamai išvystytas, o tai dažnai versdavo vietos gyventojus planuoti sudėtingas ir varginančias keliones per kitus šalies ar net kaimyninių valstybių oro uostus. Dabar, pritraukus didžiulį kapitalą ir sutelkus geriausius aviacijos ekspertus, formuojama nauja vizija. Ši vizija paremta ne tik fizinės infrastruktūros atnaujinimu, bet ir ilgalaike strategija kurti tvarią, konkurencingą ir itin paklausią aviacijos ekosistemą, kuri tarnaus ateities kartoms bei formuos modernaus ir atviro Vakarų Lietuvos regiono įvaizdį.
Strateginė investicijų reikšmė Vakarų Lietuvai
Klaipėdos regionas visada pasižymėjo išskirtiniu, dinamišku ekonominiu potencialu. Būtent čia veikia didžiausias ir vienintelis šalies neužšąlantis jūrų uostas, sparčiai ir itin sėkmingai plečiasi Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ), pritraukianti pasaulines gamybos ir inovacijų korporacijas, o nuostabūs pajūrio kurortai kasmet pritraukia šimtus tūkstančių poilsiautojų. Nepaisant šių privalumų, ribotas oro susisiekimas ilgą laiką buvo vienas pagrindinių veiksnių, natūraliai stabdančių dar spartesnį regiono tarptautinį augimą ir žinomumą. Didžiulės finansinės injekcijos į regiono oro uosto infrastruktūrą yra savalaikis ir ilgai lauktas atsakas į verslo bendruomenės ir paprastų gyventojų lūkesčius.
Nacionalinės valstybės institucijų ir privačių užsienio bei vietos investuotojų bendradarbiavimas leis išplėsti esamus oro uosto pajėgumus ir sukurti erdvę, galinčią sklandžiai aptarnauti žymiai didesnius keleivių srautus bei priimti didesnio, tarpžemyninio tipo orlaivius. Tai ne tik tiesiogiai padidins regiono pasiekiamumą, bet ir suteiks nepaprastai stiprų ekonominį impulsą vietos verslams. Užsienio partneriams, inžinieriams bei vadovams bus daug paprasčiau ir greičiau atvykti į derybas, o vietos įmonėms – plėsti eksporto rinkas bei megzti tarptautinius ryšius. Be to, planuojama, kad netrukus Baltijos jūroje bus pradedami statyti didžiuliai jūrinio vėjo elektrinių parkai. Šiems mega projektams įgyvendinti reikės tūkstančių aukštos kvalifikacijos tarptautinių ekspertų, kuriems tiesioginis ir greitas oro susisiekimas yra ne privalumas, o būtinybė.
Kokios naujos skrydžių kryptys laukia keleivių?
Viena labiausiai intriguojančių, visuomenės dėmesį prikaustančių šio modernaus investicinio projekto dalių – naujų, niekada anksčiau nesiūlytų skrydžių maršrutų plėtra. Planuojama, kad iš esmės atnaujintas ir praplėstas oro uostas galės pasiūlyti įvairiapusį krypčių pasirinkimą, kuris tenkins tiek reiklių verslo keliautojų, tiek patogumo ieškančių atostogautojų poreikius. Pasak aviacijos ekspertų, intensyvios derybos su keliomis didžiausiomis tarptautinėmis oro linijų bendrovėmis jau vyksta pilnu tempu, o pirmuosius apčiuopiamus rezultatus ir naujus skrydžių grafikus keleiviai pajus vos baigus pagrindinius, kritinius infrastruktūros atnaujinimo darbus.
Europos didmiesčiai ir verslo centrai
Dinamiškai verslo bendruomenei ypač svarbus reguliarus, tiesioginis susisiekimas su pagrindiniais Europos finansų, pramonės ir komercijos centrais. Orientuojantis į šį segmentą, planuojama atidaryti visiškai naujus arba reikšmingai suintensyvinti esamus skrydžius į šiuos strategiškai svarbius miestus:
- Londonas (Jungtinė Karalystė) – planuojami dažnesni skrydžiai ne tik į pigių skrydžių bendrovių pamėgtus oro uostus, bet ir į centrinius mazgus, siekiant užtikrinti patogų ryšį su vienu didžiausių pasaulio finansų centrų bei aptarnauti gausią ten gyvenančią lietuvių diasporą.
- Frankfurtas ir Miunchenas (Vokietija) – Vokietija neabejotinai yra viena pagrindinių, svarbiausių Lietuvos prekybos bei pramonės partnerių, todėl tiesioginiai, kasdieniai skrydžiai į šiuos miestus atvers kelius į globalius, visą pasaulį apimančius persėdimo mazgus (angl. hubs).
- Skandinavijos sostinės ir uostamiesčiai – Oslas, Bergenas, Stokholmas ir Kopenhaga yra gyvybiškai svarbūs miestai dėl ypač glaudžių jūrinių, laivybos bei pramoninių ryšių su Klaipėdos regionu.
- Varšuva (Lenkija) – dar vienas sparčiai augantis ir ypač svarbus tranzitinis centras, leisiantis keleiviams iš Vakarų Lietuvos vos su vienu trumpu persėdimu lengvai pasiekti Šiaurės Ameriką, Aziją ar Artimuosius Rytus.
Atostogų maršrutai pietų kryptimi
Poilsiautojams, ieškantiems atgaivos ir saulės, taip pat ruošiamos puikios, ilgai lauktos naujienos. Iki šiol didžioji dalis Vakarų Lietuvos gyventojų, norėdami skristi atostogų į Pietų Europą, turėdavo gaišti laiką ir keliauti į Vilniaus, Kauno ar net kaimyninės Rygos oro uostus, kas kelionę prailgindavo keliomis valandomis. Naujosios, milijoninės investicijos leis kelionių organizatoriams atidaryti populiarias poilsines kryptis tiesiai iš atsinaujinusio oro uosto:
- Ispanijos ir Portugalijos kurortai – planuojami skrydžiai į Alikantę, Malagą, Barseloną bei Madeiros salą, kurios siūlo puikų, šiltą klimatą kone ištisus metus ir yra itin mėgstamos lietuvių.
- Italijos regionai – tiesioginiai, patogūs skrydžiai į Milaną, Romą ar Neapolį pritrauks ne tik saulės, bet ir aukštosios kultūros, istorijos bei išskirtinės gastronomijos entuziastus.
- Graikijos salos – planuojami aktyvūs sezoniniai vasaros skrydžiai į Kretą, Rodo salą bei Korfu, suteikiantys galimybę mėgautis Viduržemio jūros regiono privalumais.
- Turkija ir Egiptas – reguliarūs užsakomieji skrydžiai (angl. charter flights), kurie garantuos populiariausių „viskas įskaičiuota” (all-inclusive) tipo atostogų pasiekiamumą be jokių ilgų, varginančių kelionių žeme iki sostinės oro uostų.
Infrastruktūros atnaujinimas: modernumas ir komfortas
Tam, kad būtų galima realiai pritraukti naujas pasaulines oro linijas ir užtikrinti labai didelių, nuolat augančių keleivių srautų sklandų aptarnavimą, būtina visiškai, iš pamatų modernizuoti esamą, morališkai pasenusią infrastruktūrą. Plėtros projektas apima naujo, itin erdvaus ir šviesaus keleivių terminalo statybą, kuriame bus įdiegti moderniausi, pasaulines tendencijas atitinkantys architektūriniai sprendimai. Didžiulis dėmesys čia skiriamas ne tik pastato vizualinei estetikai, bet ir jo praktiniam funkcionalumui bei gamtosaugai. Planuojama, kad naujasis pastatų kompleksas bus griežtai sertifikuotas pagal aukščiausius tvarios, žaliosios statybos standartus, naudos išimtinai atsinaujinančią saulės ir vėjo energiją, o modernios šildymo, vėdinimo bei vėsinimo sistemos veiks efektyviai minimalizuojant bet kokias CO2 emisijas į aplinką.
Pažangios keleivių aptarnavimo technologijos
Šiuolaikinis, tarptautinio lygio oro uostas tiesiog neįsivaizduojamas be gilios, visus procesus apimančios skaitmenizacijos. Atnaujintame regione veikiančiame oro uoste bus įdiegtos naujausios inovacijos, kurios maksimaliai sutrumpins laukimo eilėse laiką ir pavers kelionės pradžią maloniu, visiškai be streso praeinančiu procesu:
- Savikontrolės ir automatizacijos sistemos – modernūs, automatizuoti bagažo atidavimo punktai (angl. bag drop) ir savarankiško įlaipinimo (angl. self-boarding) vartai leis keleiviams asmeniškai ir greitai valdyti visą priešskrydinį procesą.
- Biometrinė patikra – pažangios veido ir akies rainelės atpažinimo technologijos bus naudojamos žymiai greitesnei aviacijos saugumo ir valstybės sienos pasų kontrolei.
- Išmanioji parkavimo sistema – atvykstantys keleiviai galės iš anksto, naudodamiesi mobiliąja programėle, rezervuoti vietą automobiliui naujai įrengtose, greitojo elektromobilių įkrovimo stotelėmis aprūpintose aikštelėse, o išmani navigacija padės be klaidžiojimų rasti laisvą vietą.
- Modernios, erdvios poilsio zonos – bus įrengtos jaukios laukimo salės su greituoju, nemokamu belaidžiu internetu, specialiai pritaikytomis patogiomis darbo vietomis verslo klasės keleiviams, VIP ložėmis bei interaktyviomis, saugiomis pramogų erdvėmis keliaujančioms šeimoms su mažais vaikais.
Poveikis regiono ekonomikai ir turizmo sektoriui
Strateginė oro uosto plėtra – tai toli gražu ne tik patogesnės ir greitesnės kelionės. Tai neįtikėtinai galingas, kompleksinis variklis visos Vakarų Lietuvos ekonomikos augimui. Ekonomistai pabrėžia vadinamąjį multiplikatoriaus efektą: kiekvienas naujai atidarytas skrydis ir kiekvienas papildomas keleivių srautas generuoja apčiuopiamą tiesioginę bei netiesioginę finansinę naudą vietos verslams. Masiškai sukuriamos naujos, gerai apmokamos darbo vietos ne tik pačiame oro uosto komplekse, bet ir jį aptarnaujančiuose logistikos, maitinimo, valymo, apsaugos bei antžeminio transporto sektoriuose.
Paslaugų teikėjai jau dabar aktyviai ruošiasi prognozuojamam, smarkiai išaugusiam užsienio turistų srautui, o tai natūraliai skatina privačias investicijas į apgyvendinimo įstaigų atnaujinimą bei prabangių, naujų viešbučių statybą pačioje Klaipėdoje, Palangoje, unikaliąja gamta pasižyminčioje Neringoje (Kuršių nerijoje, kuri yra UNESCO paveldo sąraše) bei kituose pajūrio kurortuose. Turizmo ir rinkodaros specialistai vieningai prognozuoja, kad pagerėjęs, nenutrūkstamas susisiekimas padės galutinai išspręsti ir sumažinti regiono sezoniškumo problemą. Pritraukiant turistus iš šalių, kuriose žiemos būna švelnesnės arba atvirkščiai – kur gyventojams labai trūksta autentiškos, gaivios Šiaurės Europos gamtos patirties, bus galima užtikrinti tolygesnį ir pelningesnį lankytojų srautą ištisus metus. Konferencinis ir renginių turizmas taip pat įgaus visiškai naują kvėpavimą: Klaipėda turės absoliučiai visas reikalingas galimybes tapti tarptautinių mokslo simpoziumų, aukščiausio lygio verslo forumų ir didžiulių kultūros renginių traukos centru, nes atvykti tūkstančiams delegatų čia bus paprasta, greita ir itin patogu.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Puikiai suprasdami, kad tokio milžiniško masto ir svarbos projektas visuomenėje kelia daug didžiulio susidomėjimo, lūkesčių ir natūralių klausimų, surinkome ir parengėme išsamius atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie šiuo metu labiausiai rūpi tiek regiono gyventojams, verslininkams, tiek būsimiems oro uosto keleiviams.
1. Kada realiai planuojama baigti visus oro uosto atnaujinimo darbus?
Pagrindiniai infrastruktūros, terminalų ir pakilimo takų plėtros etapai bus įgyvendinami nuosekliai ir palaipsniui, siekiant nestabdyti dabartinių oro uosto operacijų. Nors tikslios datos visada šiek tiek priklauso nuo tarptautinių rangovų darbo spartos ir globalių tiekimo grandinių sklandumo, optimistiškai tikimasi, kad pirmosios visiškai naujos aviacijos linijos ir maršrutai pradės veikti jau po pusantrų metų nuo oficialios statybų pradžios. Pilnas, galutinis naujojo, išmanaus terminalo atidarymas visuomenei planuojamas per artimiausius trejus metus.
2. Kokios konkrečiai oro linijos pradės vykdyti šiuos naujus skrydžius?
Šiuo metu oro uosto vadovybė ir maršrutų plėtros ekspertai veda ypač aktyvias, sudėtingas derybas tiek su tradicinėmis tinklinėmis aviakompanijomis (angl. legacy carriers), tiek su žemų kaštų vežėjais (angl. low-cost carriers). Dėl griežtų komercinio konfidencialumo sutarčių tikslūs tarptautinių įmonių pavadinimai kol kas nėra viešai skelbiami, tačiau aiškiai orientuojamasi į patikimas, visoje Europoje žinomas bendroves, kurios gali užtikrinti reguliarų, saugų ir patikimą susisiekimą ne tik vasaros, bet ir žiemos sezonu.
3. Ar gali būti, kad dėl šių didelių, milijoninių investicijų ilgainiui brangs lėktuvų bilietai?
Priešingai – modernios infrastruktūros išplėtimas, padidėjęs pajėgumas ir atsiradusi arši konkurencija tarp skirtingų oro linijų viename oro uoste dažniausiai lemia kur kas palankesnes bilietų kainas galutiniams vartotojams. Žymiai didesnis oro uosto fizinis pralaidumas leis sėkmingai pritraukti daugiau žemų sąnaudų aviakompanijų, kurios visame pasaulyje garsėja agresyviais, keleiviams ypač patraukliais kainodaros sprendimais bei reguliariomis akcijomis.
4. Kaip bus sprendžiamas antžeminio susisiekimo klausimas tarp atnaujinto oro uosto ir Klaipėdos miesto centro bei kitų kurortų?
Kartu su pačiu oro uosto plėtros projektu, vietos savivaldybės bei susisiekimo ministerija planuoja bendrus, integruotus antžeminio transporto sprendimus. Numatoma reikšmingai dažninti ekologiškų greitųjų autobusų reisus, atiderinant juos prie skrydžių tvarkaraščių. Taip pat rimtai svarstomos specialių, tiesioginių maršrutinių taksi (angl. shuttle bus) paslaugos iš Klaipėdos centro ir Palangos bei aktyviai tobulinama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra aplinkinėse teritorijose, siekiant užtikrinti nepertraukiamą, patogų judėjimą bet kokia transporto priemone.
5. Ar galima tikėtis, kad netrukus bus atidaryti tiesioginiai skrydžiai į JAV, Aziją ar kitus tolimus žemynus?
Nors tolimųjų, tarpžemyninių reisų (angl. long-haul flights) perspektyva visada labai vilioja, objektyviai vertinant, pradiniame plėtros etape oro uostas griežtai fokusuosis į regioninį ir žemyninį visos Europos susisiekimą. Svarbiausias prioritetas – užtikrinti patogius jungiamuosius skrydžius per didžiuosius Europos aviacijos hub’us (tokius kaip Frankfurtas, Londonas, Amsterdamas ar Varšuva). Aviacijos ekspertų teigimu, tai yra pats realiausias ir ekonomiškai efektyviausias būdas užtikrinti galimybę Lietuvos keleiviams pasiekti absoliučiai bet kurį pasaulio tašką su vos vienu, patogiu persėdimu.
Ateities vizija: konkurencingas aviacijos mazgas Baltijos šalyse
Sėkmingai, laiku ir pilna apimtimi įgyvendinus šį plataus masto, vizionierišką investicinį projektą, Klaipėdos regionas visam laikui, negrįžtamai pakeis savo ekonominį veidą ir statusą Europos žemėlapyje. Reikia suprasti, kad tai toli gražu nėra tik paprastas, vienkartinis infrastruktūros ar pastatų pagerinimas; tai – kruopščiai apgalvota ilgalaikė strategija, kuria siekiama tvirtai įtvirtinti Vakarų Lietuvą kaip inovatyvų, investicijoms atvirą, modernų ir ypač greitai pasiekiamą Europos regioną. Iš pagrindų atgimęs, modernus oro uostas taps savotiškais, svetingais vartais, kur kasdien susikirs patys svarbiausi tarptautinio verslo, kultūros mainų ir masinio turizmo srautai.
Sparčiai augantis globalus mobilumas ir galimybė laisvai, be didelių laiko nuostolių rinktis kelionių kryptis neabejotinai formuos visiškai naujus, modernius vietos gyventojų įpročius bei atvers iki šiol neregėtas verslo plėtros galimybes. Vietinės gamybos ir paslaugų įmonės galės kur kas paprasčiau ir efektyviau integruotis į globalias tarptautines rinkas, o pats uostamiestis ir jo apylinkės pritrauks dar daugiau aukščiausio lygio talentų, inžinierių bei IT specialistų, kurie anksčiau dažniausiai rinkdavosi gyvenimą didesniuose Europos sostinių centruose išskirtinai dėl patogesnio tarptautinio susisiekimo. Galiausiai, ši sparti ir pozityvi oro uosto evoliucija reikšmingai prisidės prie viso Baltijos šalių regiono aviacijos rinkos konkurencingumo augimo, rodydama puikų pavyzdį, kaip tikslingos, išmintingos investicijos, valstybės dėmesys ir privatus strateginis planavimas gali sukurti milžinišką pridėtinę vertę ne tik lokaliai regiono ekonomikai, bet ir bendrai visos šalies visuomenės gerovei. Atsiveriantys nauji ir platūs oro keliai – tai tiesioginiai keliai į kur kas šviesesnę, inovatyvesnę ir visapusiškai klestinčią Lietuvos pajūrio ateitį.
