Kiekvieną kartą, kai stebime didžiulį sporto renginį – ar tai būtų pasaulio krepšinio čempionatas, olimpinės žaidynės, ar tūkstančius bėgikų sutraukiantis miesto maratonas – mes matome tik galutinį, nublizgintą produktą. Matome sportininkų triumfą, ašaras, girdime sirgalių ovacijas ir mėgaujamės nepriekaištinga transliacija. Tačiau už šios šviesiosios ir garsiosios pusės slypi didžiulis, nematomas mechanizmas, kurio pagrindinis variklis yra sporto savanoriai. Šie žmonės, vilkintys vienodas uniformas, dažnai lieka televizijos kamerų nepastebėti, tačiau be jų pastangų, entuziazmo ir atsidavimo net ir patys solidžiausi sporto renginiai tiesiog sugriūtų. Savanorystė didžiausiuose sporto įvykiuose nėra tik lengvas pasivaikščiojimas arenos koridoriais. Tai intensyvus, reikalaujantis ištvermės, tačiau neįkainojamą patirtį suteikiantis procesas.
Tapimas sporto savanoriu atveria duris į visiškai kitokį pasaulį. Tai unikali galimybė pamatyti, kaip iš tiesų atrodo sporto industrijos virtuvė, kokie logistiniai iššūkiai sprendžiami kasdien ir kaip tūkstančiai skirtingų detalių susijungia į vieną sklandžią visumą. Praktika rodo, kad vieną kartą pabandę, daugelis entuziastų užsikrečia šiuo virusu visam gyvenimui, o kai kuriems tai tampa netgi sėkmingos karjeros sporto vadyboje pradžia. Panagrinėkime išsamiai, koks iš tiesų yra sporto savanorio gyvenimas, kokias konkrečias funkcijas jie atlieka, su kokiais iššūkiais susiduria ir kodėl šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje pasirenka aukoti savo asmeninį laiką vardan sporto šventės sklandumo.
Kodėl tarptautiniai turnyrai ir čempionatai priklausomi nuo savanorių?
Didžiųjų sporto renginių organizavimas reikalauja sunkiaiuvokiamų žmogiškųjų išteklių. Pavyzdžiui, olimpinėse žaidynėse nuolatos dirba dešimtys tūkstančių savanorių. Net ir mažesnio masto tarptautiniame turnyre ar Europos lygio čempionate prireikia bent kelių šimtų, o kartais ir tūkstančio pagalbininkų. Organizatoriai finansiškai tiesiog nepajėgtų įdarbinti tokio milžiniško kiekio žmonių oficialiomis darbo sutartimis vos kelių savaičių laikotarpiui. Todėl savanorių institucija tampa gyvybiniu ekonominiu išsigelbėjimu bet kokiam renginiui, tačiau jų vertė sporto pasaulyje matuojama ne tik sutaupytais organizaciniais pinigais.
Pagrindinė ir labiausiai pastebima pridėtinė savanorių vertė yra jų motyvacija ir skleidžiama energija. Į arenas jie ateina vedini meilės sportui, noro padėti, palaikyti savo šalį ir tiesiog būti sporto istorijos dalimi. Šis nuoširdus entuziazmas sukuria pozityvią, bendruomenišką atmosferą tiek dalyviams, tiek atvykstantiems žiūrovams. Draugiška savanorio šypsena pasitinkant prie įėjimo, nurodant kelią pasiklydusiam sirgaliui ar greita reakcija ir empatija padedant užsienio žurnalistams, tiesiogiai lemia bendrą renginio įvaizdį. Būtent jie tampa gyvuoju turnyro ar čempionato veidu, kurį prisimena išvykstantys svečiai.
Nuo tribūnų iki VIP ložių: pagrindinės savanorių funkcijos
Savanorių atsakomybės didžiuliuose sporto renginiuose yra ypatingai įvairios ir reikalaujančios skirtingų kompetencijų. Kiekvienas asmuo dar prieš renginį, atsižvelgiant į jo patirtį, užsienio kalbų mokėjimą ir asmenines savybes, yra priskiriamas tam tikram specifiniam departamentui. Štai kelios pagrindinės sritys, kuriose savanorių darbas yra labiausiai matomas ir gyvybiškai reikalingas organizatoriams.
Žiūrovų aptarnavimas ir srautų valdymas
Tai turbūt pati gausiausia ir pastebimiausia savanorių grupė. Jų pagrindinis tikslas – užtikrinti sklandų ir saugų sirgalių judėjimą renginio teritorijoje. Savanoriai atsako už tai, kad tūkstantinės minios žmonių saugiai patektų į areną, greitai rastų savo sektorius, vietas ir gautų visą reikiamą informaciją apie papildomas paslaugas. Būtent šios pozicijos atstovai pirmieji pasitinka žiūrovus lauke, prie patikros punktų ir arenos koridoriuose, todėl nuo jų komunikabilumo, kantrybės ir operatyvumo priklauso pirminis renginio įspūdis. Jiems dažnai tenka spręsti ir konfliktines situacijas, pavyzdžiui, kai žiūrovai sumaišo savo sėdimas vietas.
Akreditacijų centras ir informacijos teikimas
Prieš patenkant į vidines arenos erdves visiems renginio organizatoriams, aptarnaujančiam personalui, sportininkams, žurnalistams ir VIP svečiams yra privaloma vardinė akreditacija. Akreditacijų centre dirbantys savanoriai turi pasižymėti ypatingu atidumu, kruopštumu ir greitu gebėjimu dirbti specialiomis kompiuterinėmis sistemomis. Tai labai atsakinga ir griežta zona, nes klaida išduodant leidimą su netinkamu prieigos lygiu gali sukelti rimtų saugumo rizikų arba sukurti nemalonių situacijų itin svarbiems renginio svečiams, atvykusiems iš užsienio.
Pagalba sportininkams ir delegacijoms (Komandų atašė)
Tai neabejotinai viena geidžiamiausių, labiausiai intriguojančių, bet kartu ir daugiausiai emocinės bei fizinės atsakomybės reikalaujančių pozicijų. Komandų atašė yra priskiriami konkrečiai valstybės sporto delegacijai ir tampa tiesioginiu tiltu tarp komandos ir organizatorių. Šių savanorių užduotys apima:
- Delegacijos pasitikimą oro uoste, bagažo suradimo koordinavimą ir palydėjimą į oficialų čempionato viešbutį;
- Sudėtingų transporto tvarkaraščių koordinavimą tarp viešbučio, treniruočių salės, maitinimo vietų ir pagrindinės varžybų arenos;
- Nuolatinę pagalbą sprendžiant nenumatytas buitines problemas (nuo pamestų sportbačių iki medicininės pagalbos iškvietimo);
- Operatyvų komandos vadovų reikalavimų ar klausimų perdavimą renginio organizatorių komandai.
Šiai specifiškai pozicijai yra tiesiog būtinas tobulas užsienio kalbų mokėjimas, diplomatija, lankstumas ir retas gebėjimas išlikti visiškai ramiems kritinėse, streso kupinose situacijose, kurių dirbant su profesionaliais, emocijų kupinais sportininkais pasitaiko kasdien.
Darbas su žiniasklaida (Media operacijos ir spaudos centras)
Didžiuliai sporto renginiai sukelia ažiotažą ir sutraukia šimtus sporto žurnalistų, profesionalių fotografų, operatorių ir tarptautinių transliuotojų komandų. Savanoriai, dirbantys žiniasklaidos centre, padeda paskirstyti darbo vietas atvykusiems spaudos atstovams, organizuoja spaudos konferencijų salės paruošimą, dalina oficialią statistiką vos pasibaigus kėliniams ar rungtynėms, ir griežtai prižiūri, kad fotografai dirbtų tik jiems skirtose specialiose zonose prie aikštelės. Tai neįtikėtinai vertinga galimybė žurnalistikos, viešųjų ryšių ar komunikacijos studentams iš labai arti pamatyti, kaip intensyviai veikia šiuolaikinė sporto žiniasklaida.
Tipinė savanorio diena čempionato įkarštyje
Nors žiūrint varžybas per televiziją iš šalies gali pasirodyti, kad savanoriai tiesiog stovi gražiausioje arenos vietoje ir nemokamai žiūri varžybas, realybė yra visiškai, kardinaliai kitokia. Šis darbas dažnai prasideda gerokai anksčiau prieš atidarant arenos duris ir baigiasi jau seniai išsiskirsčius visiems žiūrovams bei komandoms. Štai kaip įprastai, žingsnis po žingsnio, atrodo standartinė sporto savanorio pamaina:
- Rytinis instruktažas (Briefing): Visi pamainos savanoriai susirenka į specialų susirinkimą likus bent kelioms valandoms iki pirmojo renginio švilpuko. Departamento vadovai išsamiai aptaria dienos planą, galimus ir numatomus iššūkius, primena apie svarbius atvykstančius asmenis ir pakartotinai akcentuoja evakuacijos bei saugumo taisykles.
- Darbo vietos ir arenos zonų paruošimas: Prieš pradedant atvykti pirmiesiems žiūrovams ar sportininkams, savanoriai atidžiai patikrina savo atsakomybės zonas. Tai apima daugybę smulkmenų: informacinių bukletų paruošimą, kryptinių nuorodų patikrinimą, tvarkos įvertinimą, ar net vandens buteliukų ir rankšluosčių išdėliojimą sportininkų ir žurnalistų darbo vietose.
- Aktyvioji ir intensyvioji fazė: Tai pats karščiausias ir daugiausiai streso reikalaujantis metas, kai atveriamos arenos durys ir prasideda žiūrovų įleidimas, tuo pat metu atvyksta komandų autobusai. Savanoriai privalo nuolat, be pertraukų būti savo paskirtoje vietoje, atsakinėti į šimtus besikartojančių klausimų, greitai spręsti nesusipratimus ir palaikyti minios tvarką. Šiuo metu laiko prisėsti ar atsipūsti beveik nebūna.
- Renginio eiga ir suplanuota rotacija: Pačių varžybų metu tempas gali šiek tiek sulėtėti tam tikruose, su žiūrovų srautais dirbančiuose departamentuose, tačiau savanoriai vis tiek privalo likti budrūs dėl galimų incidentų. Organizatoriai dažniausiai iš anksto sudaro tikslius grafikus, kad savanoriai galėtų rotuotis, ramiai pavalgyti karšto maisto ir bent pusvalandį pailsėti nuo triukšmo specialioje savanorių poilsio zonoje.
- Pamainos pabaiga ir baigiamasis tvarkymasis: Nuskambėjus finaliniam švilpukui darbas nesibaigia. Pasibaigus rungtynėms, savanoriai aktyviai padeda saugiai nukreipti išeinančius didžiulius žiūrovų srautus link išėjimų, vėliau surenka paliktus informacinius lapus, sutvarko savo darbo vietas. Tik įsitikinus, kad visi tos dienos darbai visiškai baigti ir arena tuščia, pamainos vadovas padėkoja komandai ir leidžia vykti namo ruoštis kitai dienai.
Kokia yra tikroji savanorystės grąža patiems savanoriams?
Nors pagal apibrėžimą sporto savanoriai negauna jokio tiesioginio finansinio atlygio už savo atidirbtas valandas, jie įgyja vertybių ir patirties, kurių tiesiog nenusipirksi už jokius pinigus. Neapsigaukite, tai yra kur kas daugiau nei tik nemokama, išskirtinė renginio atributika, nemokamas maitinimas ar trumpa, atsitiktinė galimybė akies krašteliu iš arti pamatyti savo dievinamą pasaulinio lygio sporto žvaigždę. Asmeninė, socialinė ir netgi profesinė tokios veiklos grąža yra milžiniška ir ilgalaikė.
- Neįkainojama praktinė patirtis ir universalūs įgūdžiai: Savanoriai greitai išmoksta dirbti didelėje, nepažįstamoje komandoje, priimti racionalius sprendimus stresinėse ar krizinėse situacijose, tobulina lyderystės, organizacinius ir asmeninio laiko planavimo įgūdžius. Šios vadinamosios „minkštosios“ savybės yra itin vertinamos bet kurioje šiuolaikinėje darbo rinkoje, nepriklausomai nuo profesijos.
- Naujos pažintys ir platus kontaktų tinklas (Networking): Savanorių centras yra neabejotinai viena geriausių vietų sutikti įdomių bendraminčių. Tarp entuziastų dažnai užsimezga ilgalaikės draugystės, o sėkmingai užmegzti ryšiai su sporto federacijų vadovais ar organizacijų atstovais labai dažnai atveria duris į oficialias, apmokamas darbo pozicijas sporto vadybos srityje.
- Intensyvi užsienio kalbų praktika: Dirbant didelio masto tarptautiniuose turnyruose, tenka nuolat, gyvai bendrauti su svečiais, sportininkais ir sirgaliais iš viso pasaulio. Tai pati geriausia, natūrali ir nemonotoniška kalbų praktika, leidžianti greitai peržengti psichologinius kalbos barjerus.
- Gyvenimo aprašymo (CV) ir karjeros profilio praturtinimas: Oficialus įrašas ir rekomendacija apie savanorystę dideliame, žinomo prekinio ženklo sporto renginyje akimirksniu parodo potencialiam darbdaviui, kad esate labai proaktyvus, didelės atsakomybės nebijantis ir socialiai orientuotas asmuo.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie savanorystę sporte
Ar norint tapti didelio renginio savanoriu būtina turėti panašios patirties?
Dažniausiai – tikrai ne. Dauguma renginių organizatorių noriai priima žmones be jokios išankstinės savanorystės patirties. Šioje atrankoje svarbiausias kriterijus yra nuoširdi motyvacija, atsakingumas, drąsa ir didžiulis noras mokytis. Prieš prasidedant kiekvienam didesniam renginiui, visiems atrinktiems savanoriams yra vedami specialūs, išsamūs mokymai, kurių metu aiškiai išdėstoma viskas, ką reikia žinoti apie renginio specifiką, evakuacijos planus ir priskirtas konkrečias funkcijas.
Nuo kokio amžiaus leidžiama savanoriauti tarptautiniuose sporto renginiuose?
Standartinis ir dažniausiai pasitaikantis reikalavimas daugelyje tarptautinių renginių yra pilnametystė, t.y. 18 metų amžiaus cenzas. Tačiau, kai kuriuose nacionaliniuose ar miesto renginiuose leidžiama dalyvauti ir nuo 16 metų. Tokiems nepilnamečiams savanoriams visada būtina turėti oficialų, raštišką tėvų ar teisėtų globėjų sutikimą. Verta paminėti, kad kai kurios atsakingesnės pozicijos, pavyzdžiui, tiesioginis darbas su aukščiausio lygio VIP svečiais ar oficialaus transporto vairavimas, yra griežtai patikimos tik asmenims, turintiems atitinkamą stažą ir sulaukusiems bent 21 metų amžiaus.
Ar už savanorystę yra bent iš dalies mokama ir ar organizatoriai padengia kelionės išlaidas?
Savanorystė, kaip tiesiogiai suponuoja pats žodis, yra savanoriška ir niekaip neapmokama veikla. Visiems savanoriams mainais už jų laiką visada suteikiama pilna, unikali renginio uniforma, vardinė akreditacija, leidžianti patekti į arenas, ir pilnavertis maitinimas budėjimo darbo valandomis. Tačiau svarbu žinoti, kad kelionės į patį renginio miestą (ypač jei tai užsienio šalis) ir asmeninio apgyvendinimo išlaidos dažniausiai nėra kompensuojamos. Išimtys taikomos tik išskirtinėse olimpinio komiteto ar specialių, tarptautinių rėmėjų finansuojamose programose. Todėl tvirtai planuojant vykti į savanorystės misiją užsienyje, būtina atsakingai įsivertinti savo asmeninį biudžetą kelionei bei nakvynei.
Ar savanoriai turi privilegiją nemokamai ir be apribojimų stebėti pačias varžybas?
Tai visiškai priklauso nuo savanoriui priskirtos pozicijos ir tos dienos intensyvaus darbo grafiko. Jei jūsų funkcija yra srautų valdymas tiesiogiai tribūnose ar prie aikštelės, jūs neabejotinai matysite didžiąją dalį veiksmo ir patirsite sportines emocijas iš labai arti. Tačiau, jei esate paskirtas dirbti akreditacijų centre, IT skyriuje ar oficialaus transporto departamente, esančiame už pagrindinės arenos ribų, varžybų greičiausiai nematysite visai. Labai svarbu psichologiškai suprasti, kad savanorio pirminis ir pagrindinis tikslas yra darbas bei pagalba organizatoriams, o pačių varžybų stebėjimas yra traktuojamas tik kaip malonus, bet jokiu būdu negarantuotas priedas laisvu nuo pamainos metu.
Pirmieji žingsniai didžiųjų arenų link
Tvirtai nusprendus išbandyti savo jėgas intriguojančioje sporto savanorystėje, svarbiausia yra žinoti, kur tikslingai ieškoti tokių galimybių ir kaip teisingai, profesionaliai pateikti savo kandidatūrą atrankoms. Dauguma didžiųjų sporto federacijų ir vietinių organizacinių komitetų savo savanorių atrankas pradeda gerokai iš anksto – likus mažiausiai pusei metų ar net ištisiems metams iki realaus renginio starto. Išsamią informaciją apie ieškomus savanorius ir atidarytas registracijas dažniausiai galima lengvai rasti oficialiose čempionatų interneto svetainėse, pagrindinėse socialinių tinklų paskyrose bei specializuotose, nevyriausybinių organizacijų kuriamose savanorystės platformose.
Kruopščiai pildant registracijos anketą, itin svarbu atvirai ir sąžiningai nurodyti savo turimus įgūdžius, baimes ir lūkesčius. Griežtai nerekomenduojama meluoti apie savo užsienio kalbų mokėjimo lygį ar atsparumą stresui, nes tokia informacija labai greitai išaiškėja intensyvioje, gyvoje darbo aplinkoje ir dėl to gali kilti daug nepatogumų tiek jums patiems, tiek ir visai organizatorių komandai, kuriai reikės skubiai ieškoti pamainos. Vietoj to, anketoje drąsiai akcentuokite savo punktualumą, pozityvų nusiteikimą, norą padėti kitiems ir maksimalų lankstumą – tai universalios savybės, kurių labiausiai ieško kiekvienas profesionalus renginio savanorių koordinatorius.
Jei iškart taikote į didžiulį, pasaulinio lygio tarptautinį turnyrą, kur konkurencija dėl vietų yra milžiniška, labai naudinga savo kelią pradėti nuo kiek mažesnių, vietinių miesto renginių. Paprasta pagalba organizuojant masinį miesto maratoną, nacionalinį vaikų krepšinio turnyrą ar vietines lengvosios atletikos varžybas bus tiesiog puikus ir užtikrintas startas. Ten įgyta bazinė patirtis ne tik parodys jūsų tikrąjį, nesuvaidintą susidomėjimą sporto užkulisiais, bet ir suteiks būtino solidumo jūsų gyvenimo aprašymui, kai po kelerių metų bandysite praverti prestižinių pasaulio čempionatų ar net olimpinių žaidynių duris. Nepamirškite, kad kiekvienas, net ir pats didžiausias karjeros kelias sporto pasaulyje, dažniausiai prasideda nuo pirmo, labai paprasto, bet drąsaus žingsnio – savanorio anketos užpildymo ir paspausto mygtuko „Siųsti“.
