Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai verčia mus manyti, kad nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas ar pernelyg sunkus rytinis atsikėlimas yra tiesiog natūrali streso ir persidirbimo pasekmė. Daugelis žmonių prie šios chroniško nuovargio būsenos ilgainiui pripranta ir net nebesusimąsto, jog tai gali būti organizmo siunčiamas pavojaus signalas, įspėjantis apie gilesnes sveikatos problemas. Vis dėlto, jeigu net ir po ilgo bei kokybiško nakties miego jaučiatės išsekę, o įprastos, kasdienės užduotys reikalauja neproporcingai daug pastangų ir ištvermės, verta suklusti. Šie, iš pažiūros su gyvenimo būdu susiję simptomai, itin dažnai maskuoja rimtą ir labai paplitusį sveikatos sutrikimą – anemiją, visuomenėje geriau žinomą kaip mažakraujystę. Tai klastinga būklė, kuri palaipsniui, beveik nepastebimai alina visą organizmą, trikdo deguonies apykaitą ląstelėse ir gali sukelti sunkių komplikacijų, jeigu nebus laiku diagnozuota bei tinkamai gydoma.
Anemija nėra vienalytė ir savarankiška liga; tai greičiau labai svarbus sindromas, rodiklis, nurodantis, kad jūsų organizme vyksta tam tikri patologiniai procesai, trukdantys kraujui atlikti vieną iš pačių svarbiausių, gyvybę palaikančių savo funkcijų – aprūpinti visus kūno audinius ir vidaus organus gyvybiškai būtinu deguonimi. Nors pačioje pradžioje mažakraujystės požymiai gali būti vos pastebimi ar priskiriami pavasariniam nuovargiui, ilgainiui jie pradeda vis labiau trikdyti asmens gyvenimo kokybę, paveikdami ne tik fizinę, bet ir emocinę ar net kognityvinę žmogaus būklę. Šiame straipsnyje mes itin išsamiai panagrinėsime šios būklės prigimtį, skirtingus jos tipus, atsiradimo rizikos veiksnius ir mediciniškai pagrįstus būdus, padedančius ne tik laiku atpažinti problemą, bet ir sėkmingai ją suvaldyti.
Kas iš tiesų yra anemija ir kaip ji veikia mūsų organizmą?
Klinikine prasme, anemija diagnozuojama tada, kai kraujyje ženkliai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (vadinamųjų eritrocitų) skaičius arba kai juose esančio hemoglobino kiekis tampa nepakankamas, kad patenkintų kūno poreikius. Hemoglobinas yra specialus, geležies turintis sudėtinis baltymas, kurio pagrindinė užduotis – prisijungti įkvepiamą deguonį plaučiuose ir kraujotakos sistema išnešioti jį po visą kūną, o grįžtant atgal į plaučius pargabenti anglies dioksidą, kuris vėliau pašalinamas iškvėpimo metu. Kai šio esminio baltymo trūksta, jūsų širdis ir kiti gyvybiškai svarbūs organai turi pradėti dirbti kur kas intensyviau, kad sugebėtų kompensuoti vis labiau stiprėjantį deguonies badą audiniuose.
Būtent dėl šios priežasties atsiranda chroniškas, niekaip nepraeinantis nuovargis. Organizmas, negaudamas pakankamai reikalingo „kuro“ ląstelių lygmeniu, tiesiog pereina į savisaugos ir energijos taupymo režimą. Tai logiškai paaiškina, kodėl žmonėms, sergantiems nediagnozuota mažakraujyste, net ir labai lengvas, kasdienis fizinis krūvis, pavyzdžiui, lipimas laiptais į antrą aukštą, trumpas pasivaikščiojimas parke ar namų ruošos darbai, gali staiga sukelti stiprų dusulį, padidėjusį prakaitavimą ar netgi gąsdinantį stiprų širdies permušimą. Laikui bėgant, ilgalaikis deguonies trūkumas gali neigiamai paveikti širdies raumenį ir netgi lemti širdies nepakankamumo išsivystymą.
Pagrindinės anemijos rūšys ir jų atsiradimo priežastys
Priklausomai nuo to, koks mechanizmas sukelia raudonųjų kraujo kūnelių nykimą ar hemoglobino trūkumą, anemija medicinoje skirstoma į kelias skirtingas rūšis. Žinoti šias rūšis yra labai svarbu, nes kiekviena iš jų reikalauja specifinio požiūrio tiek į diagnostiką, tiek į paskiriamą gydymą. Neteisingai nustačius anemijos tipą, skiriamas gydymas gali būti visiškai neefektyvus.
Geležies stokos anemija
Tai yra be abejonės pati dažniausia ir plačiausiai žinoma anemijos forma visame pasaulyje. Ji išsivysto tuomet, kai organizme pritrūksta geležies – absoliučiai pagrindinio mikroelemento, reikalingo sėkmingai hemoglobino gamybai. Geležies trūkumas kraujyje gali atsirasti dėl keleto pagrindinių priežasčių: nuolatinio nepakankamo jos kiekio kasdieniame maiste, prasto jos pasisavinimo virškinamajame trakte (tai dažnai pasitaiko sergant celiakija, lėtiniu gastritu ar po atliktų skrandžio mažinimo operacijų) arba dėl tiesioginio, lėtinio kraujo netekimo. Moterims ši anemijos forma ypač dažnai pasireiškia dėl gausių, varginančių menstruacijų, tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonėms (tiek vyrams, tiek moterims) – dėl nepastebimo kraujavimo iš virškinamojo trakto opų, polipų ar net gaubtinės žarnos onkologinių ligų.
Vitaminų stokos anemija (Megaloblastinė anemija)
Sveikų, taisyklingos formos raudonųjų kraujo kūnelių gamybai žmogaus organizmui reikia ne tik geležies, bet ir itin svarbių B grupės vitaminų – konkrečiai vitamino B12 bei folio rūgšties (vitamino B9). Jei jūsų mitybos racione nuolat trūksta šių vitaminų arba organizmas dėl autoimuninių procesų nesugeba jų pasisavinti iš suvalgomo maisto, išsivysto vadinamoji megaloblastinė anemija. Jos metu susidaro per dideli, nefunkcionalūs eritrocitai. Klasikinis šios būklės pavyzdys yra perniciozinė anemija, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja paties skrandžio gleivinės ląsteles, gaminančias vidinį Kastlio faktorių, būtiną B12 įsisavinimui. Ši būklė yra ypač pavojinga, nes ilgalaikis negydomas vitamino B12 trūkumas gali sukelti sunkius ir netgi negrįžtamus nervų sistemos bei nugaros smegenų pažeidimus.
Lėtinių ligų ir uždegimų sukelta anemija
Tam tikros lėtinės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, lėtinis inkstų nepakankamumas, ŽIV/AIDS, uždegiminės žarnyno ligos (Krono liga ar opinis kolitas) bei įvairūs onkologiniai susirgimai, sukelia organizme nuolatinį, sisteminį uždegimą. Šis nesibaigiantis uždegiminis procesas išskiria specifinius baltymus (citokinus), kurie tiesiogiai blokuoja geležies apykaitą. Dėl šio blokavimo organizmas gali turėti visiškai pakankamas, ar netgi per dideles geležies atsargas kepenyse bei kituose audiniuose, tačiau dėl uždegimo tiesiog nebegali jos „atrakinti“ ir tinkamai panaudoti hemoglobino sintezei kaulų čiulpuose. Šios anemijos gydymas yra gana sudėtingas, nes vien geležies papildų vartojimas čia nepadeda – visų pirma reikia suvaldyti pagrindinę uždegimą sukeliančią ligą.
Hemolizinė ir aplastinė anemija
Tai kur kas retesnės, tačiau itin rimtos ir pacientų gyvybei pavojų keliančios anemijos formos. Hemolizinė anemija atsiranda tuomet, kai paciento raudonieji kraujo kūneliai kraujotakoje yra masiškai suardomi daug greičiau, nei kaulų čiulpai spėja pagaminti ir išleisti naujus. Šis nenormalus ląstelių irimas gali būti paveldimas (dėl genetinių defektų, pavyzdžiui, pjautuvinės ląstelių anemijos atveju) arba įgytas dėl įvairių stiprių infekcijų, toksinų bei autoimuninių reakcijų, kai organizmo antikūnai pradeda naikinti savą kraują. Tuo tarpu aplastinė anemija yra kritinė, gyvybei tiesioginį pavojų kelianti medicininė būklė, kai dėl nežinomų priežasčių, toksinių medžiagų poveikio ar radiacijos patys kaulų čiulpai tiesiog išsieikvoja ir apskritai nustoja gaminti pakankamą kiekį visų trijų tipų kraujo ląstelių – ne tik eritrocitų, bet ir imunitetui svarbių leukocitų bei kraujo krešėjimą užtikrinančių trombocitų.
Kaip atpažinti mažakraujystę: svarbiausi kūno siunčiami simptomai
Anemijos sukeliami simptomai dažniausiai priklauso nuo jos sunkumo laipsnio, atsiradimo ir progresavimo greičio bei pagrindinės ligos priežasties. Jei anemija vystosi labai lėtai, per kelis mėnesius ar net metus, jauno žmogaus organizmas gana neblogai prie jos prisitaiko, todėl ankstyvosiose ligos stadijose žmogus gali nejausti visiškai jokių specifinių negalavimų. Vis dėlto, ligai ir toliau progresuojant, organizmo kompensaciniai mechanizmai išsenka, ir atsiranda akivaizdžių požymių, kurių tiesiog negalima ignoruoti. Štai patys pagrindiniai ir dažniausiai pasitaikantys simptomai, galintys išduoti anemiją:
- Nuolatinis, gilus išsekimas ir raumenų silpnumas. Tai yra be jokios abejonės pats dažniausias simptomas. Net po ilgo savaitgalio poilsio jaučiamas lėtinis energijos trūkumas, trukdantis atlikti net elementariausius buities darbus.
- Išblyškusi oda ir gleivinės. Ženkliai sumažėjus raudonųjų kraujo kūnelių skaičiui, žmogaus oda praranda savo natūralų, sveiką rausvą atspalvį ir tampa pilkšva ar permatoma. Šis blyškumas ypač gerai ir greitai matomas atidžiau pažvelgus į apatinio akies voko vidinę pusę, nagų guolius ar dantenų spalvą – jie būna ne rausvi, o beveik balti.
- Dusulys ir oro trūkumas. Kadangi audiniams katastrofiškai trūksta deguonies, paciento plaučiai bando šį trūkumą kompensuoti gerokai greitesniu ir gilesniu kvėpavimu, kuris ypač išryškėja fizinio krūvio metu.
- Nereguliarus ar per greitas širdies plakimas (tachikardija). Širdis, siekdama palaikyti gyvybines funkcijas, turi plakti daug stipriau ir greičiau, kad išnešiotų deguonies stokojantį kraują po visą organizmą greitesniu ciklu.
- Šaltos rankos ir kojos. Prasta, susilpnėjusi periferinė kraujotaka ir deguonies trūkumas galūnėse lemia nuolatinį, sunkiai paaiškinamą šalčio pojūtį net ir būnant šiltoje patalpoje.
- Galvos skausmai, pulsuojantis spengimas ausyse ir svaigimas. Žmogaus smegenys suvartoja maždaug penktadalį viso organizmo deguonies, todėl jos yra itin jautrios jo trūkumui. Anemija dažnai sukelia galvos svaigulį (ypač staigiai atsistojus iš gulimos padėties), dėmesio koncentracijos sutrikimus bei sunkų galvos skausmą.
- Intensyviai slenkantys plaukai ir trapūs, lūžinėjantys nagai. Tai labai būdingi ir ilgalaikiai geležies stokos požymiai. Nagai gali netgi deformuotis ir įgauti vadinamąją šaukšto formą (koilonichija), kuomet nago plokštelė tampa įgaubta viduryje.
- Keisti skonio pojūčiai (Pica sindromas). Nors tai skamba keistai, esant stipriam geležies trūkumui, dalis pacientų pajunta nenugalimą potraukį valgyti nevalgomus dalykus – ledą, molį, krakmolą, žemę ar net popierių.
Kam kyla didžiausia rizika susirgti šia liga?
Nors anemija iš esmės gali susirgti absoliučiai bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ar lyties, tam tikros žmonių demografinės grupės turi gerokai didesnę riziką ir pažeidžiamumą. Žinant šiuos pagrindinius rizikos veiksnius, galima laiku imtis profilaktinių priemonių ir kryptingai atlikti reikiamus profilaktinius tyrimus nelaukiant stiprių simptomų.
- Vaisingo amžiaus moterys. Dėl natūralaus ir kasmėnesinio kraujo netekimo menstruacijų metu, moterys kur kas dažniau nei vyrai susiduria su geležies stokos anemija. Rizika dar labiau ir dramatiškai išauga toms moterims, kurių menstruacijos yra genetiškai ar dėl ginekologinių problemų itin gausios bei trunka ilgiau nei įprastai.
- Nėščiosios ir žindančios moterys. Nėštumo laikotarpiu moters organizmui reikia net kelis kartus daugiau geležies ir folio rūgšties, kad būtų pilnai užtikrintas tinkamas vaisiaus augimas, placentos aprūpinimas krauju ir maždaug 50 procentų padidėjęs pačios moters kraujo plazmos tūris. Jei šių statybinių medžiagų negaunama papildomai su specialiais prenataliniais vitaminais, anemijos išsivystymo tikimybė tampa labai aukšta ir pavojinga tiek motinai, tiek kūdikiui.
- Vegetarai, veganai ir žaliavalgiai. Nors geležies išties yra ir augaliniame maiste (pavyzdžiui, špinatuose ar lęšiuose), tačiau iš mėsos, ypač raudonosios jautienos, gaunama vadinamoji hemo geležis žmogaus virškinamajame trakte pasisavinama kur kas lengviau ir efektyviau. Augalinės kilmės mitybos propaguotojai taip pat labai dažnai susiduria su kritiniu vitamino B12 trūkumu, nes šis vitaminas gamtoje natūraliai randamas beveik vien tik gyvūninės kilmės produktuose.
- Vaikai greitų augimo šuolių metu. Sparčiai augantiems, besivystantiems kūdikiams (ypač neišnešiotiems) ir paaugliams lytinio brendimo laikotarpiu reikia papildomų, itin didelių geležies atsargų naujų ląstelių statybai, kurias toli gražu ne visada pavyksta užtikrinti vien su standartiniu, dažnai skubotu moksleivių maistu.
- Vyresnio amžiaus asmenys. Senstant natūraliai lėtėja visos organizmo medžiagų apykaitos funkcijos, taip pat prastėja skrandžio rūgšties gamyba, kuri būtina geležies pasisavinimui. Be to, vyresni žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis, prastai maitinasi ir vartoja daugybę įvairių medikamentų (pavyzdžiui, aspiriną ar ibuprofeną), kurie gali dirginti skrandžio gleivinę ir sukelti nuolatinius, plika akimi nematomus mikrokraujavimus virškinimo trakte.
Diagnostika ir laboratoriniai tyrimai: kada kreiptis į gydytoją?
Pajutus pirmuosius nerimą keliančius nuovargio ar dusulio simptomus, jokiu būdu nereikėtų užsiimti savidiagnostika ar savigyda remiantis interneto forumų patarimais. Bandymas savarankiškai, be kraujo tyrimų vartoti geležies ar stiprius vitaminų papildus gali ne tik absoliučiai nepadėti, bet ir smarkiai pakenkti sveikatai. Pavyzdžiui, tai gali laikinai užmaskuoti kur kas rimtesnės ligos simptomus (netgi vėžio) arba sukelti sunkų geležies perteklių (hemochromatozę) organizme. Geležies perteklius organizme nepašalinamas natūraliai – jis kaupiasi ir yra labai toksiškas tokiems vidaus organams kaip kepenys, širdis ir kasa. Tikslią ir vienintelę teisingą diagnozę gali nustatyti tik kvalifikuotas gydytojas, išsamiai įvertinęs jūsų būklę ir remdamasis objektyviais laboratoriniais tyrimais.
Pats paprasčiausias ir pagrindinis tyrimas, nuo kurio visuomet pradedama bet kokia anemijos diagnostika, yra standartinis bendras kraujo tyrimas (BKT) iš venos. Jis parodo tikslų eritrocitų skaičių, hemoglobino lygį bei hematokritą (tai yra raudonųjų kraujo kūnelių tūrio procentinį santykį su visu jūsų kraujo plazmos tūriu). Jei šie minėti rodikliai yra akivaizdžiai žemesni už nustatytą amžiaus normą, nedelsiant atliekami platesni, papildomi tyrimai siekiant nustatyti tikrąją anemijos rūšį. Dažniausiai klinikinėje praktikoje tiriamas feritinas – ląstelėse esantis baltymas, itin tiksliai atspindintis sukauptas geležies atsargas organizme. Jei hemoglobino lygis normalus, bet feritinas jau žemas, tai rodo slaptą (latentines) geležies stoką. Taip pat gali būti atliekami vitamino B12, folio rūgšties, transferino saturacijos tyrimai ir retikulocitų (visiškai jaunų, dar nesubrendusių raudonųjų kraujo kūnelių) skaičiavimas, kuris parodo, kaip greitai kaulų čiulpai sugeba reaguoti į kraujo trūkumą. Esant labai sudėtingiems ar neaiškiems atvejams, gydytojas hematologas gali paskirti netgi kaulų čiulpų biopsiją, kuri padeda ištirti ląstelių gamybos vietą iš vidaus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie mažakraujystę
Ar vien tik pakeitus mitybą galima visiškai išgydyti anemiją?
Jei nustatyta anemija yra dar tik labai lengvos, pradinės formos ir neabejotinai atsirado vien dėl netinkamos, skurdžios mitybos, kasdienio raciono praturtinimas geležies ir vitaminų gausiu maistu tikrai gali padėti atstatyti pusiausvyrą. Tačiau reali situacija dažniausiai būna kitokia: jei jūsų geležies atsargos (feritinas) jau yra visiškai išsekusios ir nukritusios žemiau kritinės ribos, vien natūraliu maistu jų atstatyti praktiškai nebeįmanoma, nes su maistu pasisavinamas geležies kiekis yra ribotas. Tokiais atvejais gydytojas privalo paskirti specialius geriamus medicininius geležies preparatus, o sunkesniais atvejais ar esant žarnyno problemoms – net tiesiogines intravenines (lašelines) geležies injekcijas. Visavertė mityba yra nepakeičiama ir kur kas svarbesnė ligos profilaktikai bei atstatytų rezultatų palaikymui, o ne jau giliai pažengusios būklės efektyviam gydymui.
Per kiek laiko paprastai atsistato kraujo rodikliai pradėjus medicininį gydymą?
Tinkamai gydant geležies stokos anemiją ir vartojant paskirtus preparatus, dauguma pacientų pastebi pirmuosius pokyčius ir pasijunta akivaizdžiai geriau bei energingiau jau po maždaug dviejų ar trijų savaičių, nes per šį laiką pradeda palaipsniui kilti kraujo hemoglobino lygis. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad gydymą galima savavališkai nutraukti. Norint visiškai, saugiai atstatyti ir užpildyti organizmo geležies depo atsargas kepenyse (ką rodo normalizuotas feritino rodiklis), papildus gali tekti disciplinuotai vartoti nenutraukiant kurso nuo trijų iki šešių mėnesių ar net ilgesnį laikotarpį. Labai svarbu reguliariai, pagal gydytojo nurodymus, kartoti kraujo tyrimus, kad būtų galima sekti vaisto įsisavinimo progresą ir laiku koreguoti jo dozę.
Ar vyrai taip pat serga šia liga, ar tai tik moterų problema?
Nors visuomenėje vyrauja stiprus mitas, kad anemija yra išskirtinai moterų liga dėl jų menstruacinių ciklų ir nėštumų, vyrai ja tikrai serga. Tiesa, vyrų sergamumas geležies stokos anemija yra gerokai retesnis, todėl vyrui diagnozavus žemą hemoglobino kiekį, gydytojai visada privalo į tai žiūrėti itin atidžiai. Vyrams ši būklė dažniausiai signalizuoja ne apie prastą mitybą, o apie vidinį lėtinį kraujavimą. Tai gali būti kraujuojančios skrandžio opos, dvylikapirštės žarnos pažeidimai, hemorojus arba, kas yra dar pavojingiau – storosios žarnos vėžys ar kiti gastrointestinaliniai augliai. Todėl vyrams anemijos diagnozė dažniausiai reikalauja skubaus endoskopinio ir kolonoskopinio ištyrimo.
Ar tiesa, kad populiari kava ir juodoji arbata stipriai trukdo pasisavinti geležį?
Taip, tai yra visiška ir moksliškai įrodyta tiesa. Kasdienėje juodojoje (bei žaliojoje) arbatoje, mėgstamoje kavoje ir netgi kakavos gėrimuose yra itin gausu specifinių medžiagų – taninų ir įvairių polifenolių. Patekusios į skrandį ir žarnyną, šios medžiagos biochemiškai susijungia su maiste esančia geležimi į netirpius junginius ir visiškai neleidžia mūsų organizmui jos pasisavinti per žarnyno gaurelius. Dėl šios priežasties bet kokius geriamuosius geležies preparatus, o taip pat ir geležimi labai turtingą maisto porciją, rekomenduojama griežtai vartoti paliekant bent valandos ar dviejų laiko tarpą prieš arba po šių gėrimų gėrimo. Be to, geležies pasisavinimą skrandyje taip pat labai stipriai slopina kalcis, todėl pieną, sūrius bei kitus pieno produktus dietologai taip pat pataria vartoti visiškai atskiro valgymo metu.
Kokie kasdieniai maisto produktai geriausiai padeda palaikyti normalų geležies kiekį?
Dietologijos požiūriu, patys geriausi, lengviausiai įsisavinamos hemo geležies šaltiniai yra liesa raudona mėsa (ypač jautiena, žvėriena, veršiena), naminių paukščių kepenėlės bei kitos gyvulių subproduktų rūšys, taip pat jūros gėrybės (ypač austrės ir moliuskai). Augalinės kilmės, taip vadinamos ne hemo geležies, yra labai gausu tamsiai žaliose lapinėse daržovėse (pavyzdžiui, špinatuose, lapiniuose kopūstuose), įvairiuose ankštiniuose produktuose (lęšiuose, raudonosiose pupelėse, avinžirniuose), moliūgų sėklose, bolivinėje balandoje bei riešutuose. Kadangi augalinė geležis žmogaus žarnyne įsisavinama gana prastai (tik apie 2-20 proc.), norint maksimaliai pagerinti jos absorbciją, šiuos išvardintus produktus būtina rekomenduojama vartoti kartu su vitamino C turinčiu, rūgštesniu maistu. Paprasčiausias būdas tai padaryti – gausiai apšlakstyti ruošiamas šviežias salotas natūraliomis citrinos sultimis arba valgyti jas kartu su daug vitamino C turinčiomis raudonomis saldžiosiomis paprikomis, apelsinais, braškėmis ar šiek tiek apvirtais brokoliais.
Gyvenimo būdo pokyčiai siekiant palaikyti optimalų kraujo rodiklių balansą
Nuolatinis, sąmoningas dėmesys savo asmeninei sveikatai ir kryptingi, kasdieniai prevenciniai veiksmai labai veiksmingai padeda užkirsti kelią mažakraujystės atsiradimui bei išvengti tų nemalonių, sekinančių simptomų, kurie stipriai trukdo pilnavertiškai mėgautis aktyviu gyvenimu. Rūpinimasis savo nuosava kraujotakos sistema ir jos elementais apima kur kas daugiau nei tik retkarčiais iš baimės pasitikrinamus kraujo rodiklius privačioje laboratorijoje. Tai yra išties visapusiškas sveiko gyvenimo būdo formavimas, prasidedantis nuo subalansuotos, spalvingos ir įvairios mitybos jūsų pietų lėkštėje ir pasibaigiantis adekvačiu streso lygių valdymu bei protingai dozuojamu, kasdieniu fiziniu aktyvumu.
Saikingas ir pritaikytas fizinis aktyvumas yra vienas iš itin svarbių, nors dažnai nuvertinamų veiksnių, padedančių organizmui geriau ir greičiau adaptuotis prie nuolat besikeičiančių deguonies poreikių. Reguliari, bet nealiejanti aerobinė veikla – greitas vaikščiojimas, plaukimas baseine, lengvas bėgimas ristele ar pasivažinėjimas dviračiu gamtoje – natūraliai skatina geresnę viso kūno kraujotaką ir tiesiogiai priverčia plaučius bei širdies raumenį efektyviau atlikti savo funkcijas. Nors intensyvios, alinančios treniruotės jau esant stipriai diagnozuotai anemijai yra griežtai nerekomenduojamos dėl akivaizdžiai per didelės, pavojingos apkrovos nusilpusiam organizmui, tačiau palaipsniui didinamas lengvas judėjimas profilaktiniais tikslais yra nepaprastai naudingas. Be to, ilgesnis buvimas gryname, neužterštame ore, ypatingai miškingose vietovėse, puikiai skatina natūralius organizmo audinių atsistatymo procesus ir akivaizdžiai gerina bendrą paciento savijautą bei nuotaiką.
Ne ką mažiau svarbus bendrai kraujo sveikatai yra ir nuosekliai kokybiškas, nepertraukiamas nakties miegas bei paciento gebėjimas sėkmingai tvarkytis su mus visus supančiu kasdieniu psichologiniu stresu. Įrodyta, kad ilgalaikis, lėtinis stresas gali labai stipriai, nors ir netiesiogiai, prisidėti prie esminių kraujo rodiklių prastėjimo, ypač jei dėl nervinės įtampos žmogui atsiranda įvairių virškinimo sutrikimų, padidėja ar sumažėja skrandžio rūgštingumas. Būtent skrandžio ir plonojo žarnyno sveikata yra tiesiogiai ir besąlygiškai atsakinga už tai, kaip efektyviai jūsų kūnas pajėgs suskaidyti ir pasisavinti su maistu ar brangiais papildais gaunamus būtiniausius vitaminus ir mikroelementus. Jei nuolat, darbe ar namuose, patiriate didelę nervinę įtampą, gali rimtai sutrikti skrandžio sulčių ir fermentų išsiskyrimas, kuris yra visiškai būtinas tinkamam, pradiniam geležies molekulių skaidymui ir paruošimui pasisavinimui žarnyne.
Mitybos specialistai taip pat primygtinai rekomenduoja griežtai vengti ilgalaikių, alinančių, madingų ir drastiškų dietų, kurios labai neproporcingai apriboja ar netgi visiškai išbraukia ištisų maisto produktų grupių (pavyzdžiui, angliavandenių ar gyvūninės kilmės baltymų) vartojimą kasdienybėje. Jei dėl tvirtų etinių, ekologinių ar asmeninių sveikatos priežasčių nusprendžiate visam laikui pereiti prie griežtos augalinės mitybos formos, tampa absoliučiai būtina ir labai svarbu pasikonsultuoti su profesionaliu gydytoju dietologu ar sertifikuotu mitybos specialistu. Šis specialistas, atsižvelgęs į jūsų kraujo tyrimus, padės sudaryti individualiai tinkamą, subalansuotą mitybos planą ir kompetentingai patars, kokius būtent sintetinius maisto papildus, ypač vitaminą B12 bei geležį, reikėtų išmintingai įtraukti į savo kasdienę mitybos rutiną. Tik atsakingas ir moksliškai pagrįstas požiūris į savo mitybą garantuotai užtikrins, kad net ir visiškai atsisakius visų gyvūninės kilmės produktų, jūsų organizmas nejaus jokio paslėpto bado tenkinant gyvybiškai svarbių mikronutrientų poreikius.
Asmeninės sveikatos ir savijautos stebėsena turėtų tapti jūsų įprastu, kasmetiniu ir nepajudinamu įpročiu, lygiai tokiu pat natūraliu, kaip ir apsilankymas pas odontologą, net ir tais periodais, kai jaučiatės puikiai ir nejaučiate visiškai jokių, net ir menkiausių ypatingų simptomų ar nuovargio. Profilaktinio kraujo tyrimo metu laiku pastebėtas ir užfiksuotas net ir visai nedidelis, vos prasidedantis hemoglobino koncentracijos ar feritino atsargų sumažėjimas leidžia medikams koreguoti būklę itin greitai ir paprastais, nebrangiais mitybos pokyčiais, nereikalaujant jokių stiprių vaistų ar ilgo, brangaus ir varginančio gydymo klinikose. Rūpinkitės savimi ir savo kraujo sveikata itin proaktyviai, žvelgdami į ateitį – visada atidžiai klausykitės savo kūno siunčiamų, kartais labai subtilių signalų ir niekada nenumokite ranka į užsitęsusį, ilgalaikį energijos trūkumą ar nuovargį, naiviai manydami, kad tai tik laikinas, nieko nereiškiantis ir savaime praeisiantis gyvenimo etapas.
