Ledo ritulys yra greitas, dinamiškas ir daug jėgų reikalaujantis žiemos sportas, kuriame kiekviena jūsų inventoriaus detalė turi tiesioginės reikšmės rezultatams ant ledo. Vienas svarbiausių, jei ne pats svarbiausias, ledo ritulininko įrankis yra ledo ritulio lazda. Būtent nuo jos specifikacijų priklauso jūsų metimų stiprumas, perdavimų tikslumas, ritulio valdymo technika ir bendras komforto jausmas žaidžiant. Tačiau šiandieninė sporto prekių rinka siūlo tūkstančius skirtingų modelių, pradedant paprastais biudžetiniais variantais ir baigiant aukščiausios klasės profesionaliomis lazdomis, kurių kaina gali siekti kelis šimtus eurų. Daugeliui pradedančiųjų ir net jau pažengusių mėgėjų lygos žaidėjų kyla natūralus klausimas, kaip iš tokios didžiulės gausybės išsirinkti tai, kas geriausiai atitinka individualius poreikius, bei kaip protingai paskirstyti biudžetą ir nepermokėti už tas technologijas, kurių greičiausiai net nepajusite.
Tinkamos ledo ritulio lazdos pasirinkimas toli gražu nėra tik atsitiktinis sprendimas ar tiesiog gražiausio, labiausiai akį traukiančio dizaino paieška. Tai pakankamai techninis procesas, reikalaujantis aiškaus supratimo apie tokius parametrus kaip lazdos ilgis, kietumo indeksas (lankstumas), mentės linkio tipas, svorio balansas ir gamybos medžiagos. Nesvarbu, ar reguliariai žaidžiate vietinėje mėgėjų lygoje, ar ant užšalusio ežero surenkate komandą tik žiemos savaitgaliais, tinkamai ir pagal jūsų kūno sudėjimą parinktas įrankis gali kardinaliai pakeisti jūsų žaidimo kokybę. Šiame giduose atidžiai ir žingsnis po žingsnio aptarsime kiekvieną ledo ritulio lazdos specifikaciją, kad kitas jūsų vizitas į sporto prekių parduotuvę baigtųsi apgalvotu, ilgaamžiu ir jūsų piniginę tausojančiu pirkiniu.
Ledo ritulio lazdos medžiaga: klasika ar inovacijos?
Medžiaga, iš kurios yra pagaminta ledo ritulio lazda, iš esmės lemia jos bendrą svorį, patvarumą stiprių smūgių metu ir, žinoma, kainą. Nors istorijos puslapiuose matome, kad visi žaidė vienodomis priemonėmis, šiuolaikinių technologijų tobulėjimas atnešė tikrą revoliuciją į ledo ritulio inventoriaus pramonę.
Tradicinės medinės lazdos
Medinės lazdos sporto prekių parduotuvėse vis dar egzistuoja, nors profesionaliame ledo ritulyje jas pamatyti jau yra praktiškai neįmanoma. Pagrindinis ir bene vienintelis medinės lazdos privalumas yra jos labai žema kaina – tai neabejotinai pats pigiausias pasirinkimas rinkoje. Taip pat kai kurie senosios mokyklos žaidėjai teigia, kad natūralus medis suteikia išskirtinį ir geresnį ritulio jautimą priimant kietus perdavimus. Vis dėlto, medinės lazdos yra kur kas sunkesnės, jos laikui bėgant nuo drėgmės ir smūgių praranda savo pradinį standumą, o mediena sugeria drėgmę, todėl lazdos savybės nuolat kinta. Tai yra neblogas pasirinkimas žaidžiantiems gatvės ledo ritulį (su kamuoliuku) arba tiems žmonėms, kurie ant pačiūžų su lazda rankose lipa vos vieną ar du kartus per metus.
Kompozitinės ir anglies pluošto lazdos
Šiandien absoliuti dauguma rinkoje siūlomų ledo ritulio lazdų yra gaminamos iš kompozitinių medžiagų. Tai dažniausiai yra kruopštus anglies pluošto (carbon), stiklo pluošto arba Kevlaro derinys. Šių modernių medžiagų panaudojimas leidžia sukurti išskirtinai lengvas, bet tuo pat metu neįtikėtinai tvirtas ir elastingas lazdas, kurios metimo metu veikia kaip spyruoklės.
- Anglies pluoštas: Kuo daugiau anglies pluošto yra lazdos sudėtyje, tuo ji bus lengvesnė ir efektyviau perduos jūsų kūno energiją tiesiai į ritulį metimo metu. Pačios brangiausios aukščiausios klasės lazdos yra gaminamos beveik iš 100 procentų kosminės aviacijos lygio anglies pluošto.
- Stiklo pluoštas: Ši medžiaga paprastai naudojama pigesniuose arba vidutinės klasės kompozitiniuose modeliuose, dažnai maišant su anglies pluoštu. Stiklo pluoštas lazdai prideda šiek tiek daugiau patvarumo, tačiau kartu ir padidina bendrą lazdos svorį.
Kaip nustatyti tobulą lazdos ilgį jūsų ūgiui?
Žaidimas su neteisingo ilgio lazda gali padaryti daug žalos jūsų čiuožimo technikai, sumažinti metimų jėgą ir netgi iššaukti ilgalaikius apatinės nugaros dalies skausmus. Bendra ir laiko patikrinta taisyklė, kaip išmatuoti jums tinkamą lazdos ilgį, yra gana paprasta, tačiau reikalauja bent minimalaus atidumo.
Stovint lygioje vietoje be pačiūžų ir atrėmus lazdos mentę į žemę, lazdos koto viršus turėtų siekti jūsų nosies galiuką. Jei matuojatės atsistoję su ledo ritulio pačiūžomis (kurios prideda kelis centimetrus ūgio), lazdos viršus turėtų remtis tiksliai į jūsų smakrą. Žinoma, tai yra tik pradinė universali gairė, nes idealus ir asmeninis ilgis dažnai priklauso nuo žaidėjo užimamos pozicijos aikštelėje bei individualaus žaidimo stiliaus:
- Puolėjai: Dauguma puolėjų dažniausiai renkasi šiek tiek trumpesnes lazdas. Trumpesnis įrankis leidžia kur kas geriau kontroliuoti ritulį labai arti savo kūno, palengvina greitus ir techniškus manevrus tarp varžovų bei padeda atlikti itin staigius, netikėtus metimus riešu iš mažų erdvių.
- Gynėjai: Priešingai nei puolėjai, gynėjai paprastai pirmenybę teikia ilgesnėms lazdoms. Ilgesnis lazdos kotas padeda kur kas lengviau numušti ritulį nuo varžovo, sėkmingai pasiekti toliau esančius nevaldomus ritulius bei atlikti pačius galingiausius smūgius (slapshots) nuo mėlynosios linijos ginant zoną.
Labai svarbu atsiminti fizikos dėsnį: jei nusipirktą kompozitinę lazdą jūs nupjausite, kad ją sutrumpintumėte, pasikeis jos kietumo indeksas – ji taps standesnė. Pavyzdžiui, nupjovus kelis colius nuo lazdos koto, 85 kietumo lazda gali tapti 95 kietumo. Todėl prieš imant pjūklą į rankas visada atidžiai perskaitykite ant lazdos esančias gamintojo instrukcijas arba ieškokite pjovimo žymų, kurios parodo, kaip keisis kietumas.
Kietumo indeksas (Flex): kodėl šie skaičiai turi didžiulės reikšmės?
Lazdos kietumas, profesionalų terminologijoje dar žinomas kaip lankstumas arba tiesiog Flex, nurodo, kiek konkrečiai jėgos (kuri yra matuojama svarais) reikia pridėti, norint, kad lazda įlinktų lygiai vieną colį. Tai yra viena kritiškiausių specifikacijų, norint generuoti maksimalią metimo jėgą. Kai žaidėjas metimo metu pasiremia į lazdą ir ją sulenkia, lazda savo kote kaupia didžiulę potencialią energiją. Ši energija akimirksniu išsiskiria atsilaisvinimo metu ir yra atiduodama rituliui, veikiant iš esmės lygiai taip pat, kaip veikia įtempta katapulta ar lankas.
Auksinė ir paprasčiausia taisyklė pradedantiesiems – rinktis tokį lazdos kietumą, kuris atitinka maždaug pusę jūsų kūno svorio matuojant svarais. Pavyzdžiui, jei jūs sveriate 80 kilogramų (kas yra apie 176 svarus), jums greičiausiai geriausiai tiks 85 kietumo lazda. Štai pagrindinės kietumo kategorijos, kurias rasite parduotuvėse:
- Jaunių ir vaikų (Youth / Junior): Nuo 30 iki 50 Flex. Šios lazdos yra specialiai sukurtos vaikams, kurie neturi pakankamai fizinės jėgos, todėl jiems reikia itin lengvai sulenkiamos lazdos, kad pajaustų patį metimo principą.
- Paauglių (Intermediate): Nuo 55 iki 70 Flex. Toks kietumas idealiai tinka vyresniems paaugliams, smulkesnio ir lengvesnio kūno sudėjimo suaugusiems vyrams arba ledo ritulį žaidžiančioms moterims.
- Suaugusiųjų (Senior): Nuo 75 iki 110 ir daugiau Flex. Tai yra standartinis vyrų ir stambesnių, fiziškai stiprių žaidėjų pasirinkimas. Dažniausiai mėgėjų lygoje perkamas kietumas yra 75 arba 85 Flex.
Atminkite vieną svarbų dalyką: jei pasirinksite jums per kietą lazdą, paprasčiausiai nesugebėsite jos pakankamai sulenkti metimo metu, todėl prarasite katapultos efektą ir jūsų metimai bus labai silpni. Kita vertus, jei pasirinksite per minkštą lazdą, metimai gali būti labai netikslūs, lazdos kotas vibruos priimant perdavimus, o per didelė apkrova minkštam kotui gali nulemti greitą jo sulūžimą.
Metimo taškas (Kick-point): kur linksta jūsų lazda?
Be kietumo indekso, visos šiuolaikinės kompozitinės lazdos pasižymi dar viena itin svarbia ir technine savybe – metimo tašku (angl. Kick-point). Tai yra konkreti lazdos koto vieta, kuri labiausiai išsilenkia metimo metu, kai jūs ją apkraunate savo svoriu. Skirtingi metimo taškai yra pritaikyti visiškai skirtingiems žaidimo stiliams ir dominuojantiems metimų tipams aikštelėje.
- Žemas metimo taškas (Low-kick): Tokia lazda linksta pačioje koto apačioje, arčiausiai mentės. Šis profilis idealiai tinka tiems žaidėjams, kurie nori, kad ritulys kuo greičiau ir staigiau paliktų mentę. Tai nuostabus pasirinkimas greitiems metimams riešu (wrist shots) ir metimams be pasiruošimo iš labai arti (snap shots). Šias lazdas dažniausiai naudoja greiti ir vikrūs krašto puolėjai.
- Vidutinis metimo taškas (Mid-kick): Lazda linksta maždaug ties koto viduriu, ten, kur laikote apatinę ranką. Toks dizaino profilis padeda lazdai sukaupti didžiulį energijos kiekį ir sugeneruoti maksimalią jėgą atleidimo metu. Tai geriausias pasirinkimas žaidėjams, kurie dažnai atlieka galingus ir stiprius metimus iš toli (slapshots). Dažniausiai tai klasikinis, tradicinis gynėjų pasirinkimas.
- Kintantis metimo taškas (Variable/Custom kick): Pačios inovatyviausios ir brangiausios lazdos sukurtos taip, kad lazdos lenkimo taškas automatiškai prisitaikytų prie jūsų apatinės rankos padėties ant koto tuo metu. Tai suteikia neprilygstamo universalumo aikštelėje, tačiau už šią inžinerinę technologiją dažniausiai tenka sumokėti solidžią priemoką.
Mentės linkis ir forma: kaip tai veikia jūsų žaidimą
Atidžiau pažiūrėję pamatysite, kad ledo ritulio lazdos mentė jokiu būdu nėra visiškai tiesi. Ji turi tam tikrą specialų linkį (angl. curve), kuris išgaunamas gamybos metu. Šis linkis padeda žaidėjui daug lengviau pakelti ritulį į orą smūgiuojant, atidaryti mentę, atlikti suktus perdavimus lyg skraidančia lėkšte (saucer pass) ir tiesiog saugiau kontroliuoti ritulį varantis jį ledu. Menių linkiai paprastai skirstomi pagal tai, kurioje dalyje prasideda išlinkimas, kokio gylio jis yra ir koks yra pačios mentės viršaus atvirumas.
- Prie kulno (Heel curve): Linkis prasideda arčiau tos vietos, kur pati mentė jungiasi su lazdos kotu. Tai idealus pasirinkimas gynėjams, kuriems nuolat reikia atlikti stiprius smūgius atmušant ritulį nuo ledo ir užtikrinti tikslius, tolimus perdavimus išilgai borto.
- Per vidurį (Mid curve): Tai yra pats universaliausias, populiariausias pasirinkimas, labiausiai tinkantis tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams. Toks standartinis linkis leidžia rasti puikų balansą tarp gero ritulio valdymo ant mentės, perdavimų tikslumo ir skirtingų metimų įvairovės.
- Prie galo (Toe curve): Linkis yra ryškiausiai sukoncentruotas pačiame mentės priekyje (galiuke). Jį dažniausiai ir beveik išskirtinai renkasi tik labai techniški, patyrę puolėjai, kurie mėgsta ypač greitą ritulio valdymą iš po savęs nedidelėse erdvėse, apgaulingus judesius (dangles) ir itin staigius metimus iš nepatogių padėčių.
Kaip nepermokėti perkant ledo ritulio lazdą?
Ledo ritulio inventorius išties reikalauja didelių ir nuolatinių investicijų, tačiau rinkoje yra keletas laiko patikrintų ir profesionalų dažnai naudojamų būdų, kaip įsigyti puikią, kokybišką lazdą nepatiriant didžiulio finansinio streso. Neskubėkite pirkti to, kas gražiausiai spindi vitrinoje. Štai kelios protingos strategijos išmintingam sporto prekių pirkėjui:
Neieškokite paties aukščiausio lygio (Elite arba Top-tier) lazdų, jeigu nesate profesionalas. Pačios brangiausios lazdos, kurias per televizorių matote profesionalų NHL rungtynėse, yra sukurtos ieškant maksimalaus našumo, numetus kiekvieną įmanomą gramą svorio. Tačiau dėl šios priežasties jos dažnai būna gerokai mažiau patvarios ir trapesnės. Jos yra gaminamos iš ploniausio įmanomo anglies pluošto, todėl greičiau ir lengviau lūžta nuo netikėtų smūgių kitomis lazdomis. Verčiau rinkitės vidutinės klasės (Mid-tier) modelius. Tokios lazdos bus vos keliais gramais sunkesnės, tačiau kur kas patvaresnės atlaikant smūgius, tarnaus gerokai ilgiau ir, kas svarbiausia, kainuos dvigubai ar net trigubai mažiau nei elito klasės modeliai.
Visada pirkite praėjusio sezono modelius. Kiekvienais metais, beveik kaip laikrodis, visi didieji gamintojai išleidžia naujas lazdų linijas su minimaliais išorinio dizaino ar visiškai smulkiais technologiniais pakeitimais. Vos tik rinkoje pasirodo naujas sezono modelis, praėjusių ar užpraeitų metų to paties lygio lazdos kaina krenta drastiškai, dažnai net 30-50 procentų. Technologinis skirtumas ant ledo tarp dviejų gretimų metų modelių paprastam vartotojui, ar net aukšto lygio mėgėjui, yra praktiškai nejuntamas, todėl tai yra pats geriausias būdas sutaupyti perkant aukštos klasės inventorių.
Dalyvaukite bendruose komandiniuose užsakymuose ir ieškokite profesionalų išpardavimų. Jei reguliariai žaidžiate komandoje, dažnai galite gauti didžiules didmenines nuolaidas iš oficialių atstovų perkant lazdas urmu kartu su komandos draugais. Taip pat labai verta pasidomėti specialiais komandų išpardavimais (angl. Pro-stock sales), kur sporto parduotuvės ar pačios organizacijos parduoda profesionalams gamintų, pritaikytų, bet rungtynėse taip ir nepanaudotų lazdų perteklių už labai protingą, kartais net mažmeninę kainą nesiekiančią sumą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie ledo ritulio lazdas
1. Ką tiksliai reiškia sukibimo danga (Grip) ir ar ji man asmeniškai reikalinga?
Sukibimo danga yra speciali, vos matoma lipni arba tekstūruota medžiaga, kuri plonu sluoksniu padengia lazdos kotą gamykloje. Ji sukurta ir skirta tam, kad žaidėjo apatinė ranka stipraus metimo metu nepradėtų slysti į apačią ir būtų galima stabiliai perduoti daugiau fizinės jėgos. Nors formaliai tai yra grynai asmeninio patogumo klausimas, absoliuti didžioji dauguma šiuolaikinių žaidėjų renkasi lazdas su Grip danga, nes tai užtikrina patikimesnę ir tvirtesnę kontrolę, ypač tuomet, kai pirštinių delnai nuo sniego ir prakaito sušlampa žaidimo metu.
2. Kiek laiko vidutiniškai turėtų tarnauti ledo ritulio lazda?
Vienareikšmiško atsakymo nėra, nes lazdos ilgaamžiškumas priklauso nuo daugybės faktorių: jūsų žaidimo lygio, agresyvumo, užimamos pozicijos ir to, kaip dažnai per savaitę lipate ant ledo. Profesionalams viena lazda gali tarnauti vos kelias savaites, o kartais sulūžta per vienas rungtynes. Tačiau statistiniam mėgėjui, žaidžiančiam ramiau 1-2 kartus per savaitę, kokybiškai pagaminta vidutinės klasės kompozitinė lazda gali laisvai atlaikyti vieną, du ar net kelis sezonus, jei ant ledo nėra patiriama ekstremalių, kertančių smūgių iš kitų žaidėjų lazdų tiesiai į kotą.
3. Ar galiu su savo brangia kompozitine ledo ritulio lazda žaisti ant asfalto ar betono?
Techniškai žaisti, be abejo, galima, tačiau tai yra tiesiausias kelias greitai sugadinti savo investiciją. Brangios ir lengvos kompozitinės lazdos su atviro anglies pluošto mente labai greitai nusidėvės, mentės apačia paprasčiausiai sutrupės trinantis į grubų asfaltą ar betoną. Gatvės rieduliui (inline arba roller hockey) griežtai rekomenduojama pirkti tik specialias tam pritaikytas lazdas su ABS plastiko mentėmis arba dviejų dalių lazdas, kur mentė yra keičiama. ABS plastikas yra gerokai atsparesnis aršiai trinčiai į kietą ir šiurkštų paviršių.
4. Kurią lazdos pusę (linkį) man pasirinkti: kairę (Left) ar dešinę (Right)?
Lazdos pusės pasirinkimas nurodo, kuri iš jūsų rankų žaidžiant bus žemiau ant lazdos koto. Jei jūsų kairė ranka yra apačioje, o dešinė laiko patį lazdos viršų – jums reikalinga kairinė (Left) lazda. Dauguma visiškai dešiniarankių žmonių kasdieniame gyvenime (kurie rašo ar meta kamuoliuką dešine ranka), ledo ritulyje instinktyviai žaidžia su kairiojo lenkimo lazdomis. Taip yra todėl, kad dominantė, stipresnioji ir labiau koordinuota ranka (dešinė) yra laikoma koto viršuje, kas garantuoja kur kas geresnę ir smulkesnę lazdos kontrolę atliekant sudėtingus manevrus ar bandant atimti ritulį.
Tinkama lazdos priežiūra ilgam naudojimui
Net ir sėkmingai nusipirkus idealiai jums tinkantį įrankį ir sutaupius pinigų, labai svarbu nesustoti ir skirti bent šiek tiek dėmesio reguliariai jo priežiūrai. Nors modernios ledo ritulio lazdos išties yra sukurtos atlaikyti milžiniškas mechanines apkrovas atliekant metimus ant ledo, netinkamas laikymas, transportavimas ar nepriežiūra gali joms padaryti neatitaisomos žalos. Vienas iš pagrindinių ir svarbiausių kasdienės priežiūros aspektų yra visiškai teisingas ir reguliarus mentės bei lazdos viršaus izoliacijos (angl. tape) keitimas. Apvyniojant lazdos mentę specialia medžiagine ledo ritulio juosta, jūs ne tik pastebimai pagerinate ritulio ir mentės sukibimą, bet ir fiziškai apsaugote patį trapu anglies pluoštą nuo mikro įskilimų. Šie įskilimai paprastai atsiranda dėl nuolatinių smūgių iš kitų žaidėjų lazdų, stiprių atsimušimų į kietą ledo paviršių ar tiesiog pačiūžų ašmenų prisilietimų kovoje dėl ritulio prie borto.
Izoliacinę juostą ant mentės profesionalai rekomenduoja keisti kuo dažniau, geriausia tai daryti prieš kiekvienas rungtynes arba po kas antros sunkios treniruotės. Kai juosta ant ledo sušlampa nuo tirpstančio sniego, ji tampa sunki, lėtai džiūsta ir po ja pradeda kauptis ardanti drėgmė. Prieš vyniojant visiškai naują juostos sluoksnį, būtinai ir labai kruopščiai nuvalykite visus senus, prisivėlusius klijų likučius nuo mentės paviršiaus. Taip pat labai svarbu prisiminti nelaikyti savo anglies pluošto lazdų ekstremaliose temperatūrose. Pavyzdžiui, palikus lazdą šaltą ir atšiaurią žiemą automobilio bagažinėje per naktį, nuo didelio šalčio anglies pluoštas kuriam laikui gali pasidaryti kur kas trapesnis, o tai reiškia, kad lazda gali labai netikėtai ir lengvai lūžti jau paties pirmojo stipraus smūgio metu išėjus į rytinę treniruotę.
Galiausiai, skirkite kelias minutes po treniruotės ir tiesiog vizualiai bei reguliariai apžiūrėkite visą lazdos kotą ieškodami atsiradusių gilių įbrėžimų ar mikroskopinių įtrūkimų anglies pluošto rašte. Jei pastebėjote, kad lazdos paviršiaus struktūra yra akivaizdžiai pažeista, arba lazda pradėjo skleisti visiškai neįprastus, traškančius garsus bandant ją lengvai sulenkti rankomis, žinokite, kad šis įrankis greičiausiai po truputį artėja prie savo natūralios gyvavimo pabaigos. Atidžiai stebėdami savo turimo sportinio inventoriaus fizinę būklę, laiku išvengsite itin nemalonių netikėtumų varžybų įkarštyje, kuomet sulūžusi lazda gali kainuoti komandai įvartį, ir turėsite pakankamai laiko ramiai iš anksto pradėti dairytis naujo, biudžetą tausojančio pirkinio.
