Kodėl šiandien apie tai kalbame daugiau nei anksčiau
Prisimenu, kaip dar prieš kokį dešimtmetį televizorius buvo tas vienintelis ekranas, prie kurio sėdėdavome vakarais. Dabar situacija visiškai kitokia – telefonas rankose nuo pat ryto, kompiuteris darbe, planšetė pietų metu, o vakare vėl tas pats televizorius. Mūsų akys tiesiog neturi poilsio.
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, žmonės vis dažniau kreipiasi į oftalmologus su skundu dėl nuovargio, sausų akių, galvos skausmo. Dažnai paaiškėja, kad problema slypi ne tiek pačiame televizoriuje, kiek bendrame ekranų poveikio laike. Bet televizorius čia turi ypatingą vaidmenį – jį žiūrime ilgiausiai be pertraukų, dažnai netinkamu atstumu ir prastomis apšvietimo sąlygomis.
Kas iš tikrųjų vyksta su akimis žiūrint televizorių
Kai žiūrime į ekraną, mūsų akys dirba intensyviau nei galvojame. Pirma, sumažėja mirksėjimo dažnis – normaliai mirksime apie 15-20 kartų per minutę, o žiūrėdami televizorių tik 5-7 kartus. Dėl to ašarų plėvelė nepakankamai drėkina akies paviršių.
Antra, akių raumenys nuolat įsitempia, kad išlaikytų fokusą į vieną atstumą. Tai tarsi laikytumėte ranką ištiesę pusvalandį – galiausiai pradeda skaudėti. Su akimis tas pats principas, tik mes to iš karto nepajuntame.
Trečia, mėlynoji šviesa. Šiuolaikiniai LED televizoriai skleidžia daugiau mėlynosios šviesos spektro nei senieji. Ši šviesa prasiskverbia giliau į akį ir gali dirginti tinklainę. Ypač vakare ji dar ir trikdo melatonino gamybą, todėl vėliau sunkiau užmigti.
Konkretūs simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
Dažniausiai žmonės pastebi sausumą – akys lyg smėlio pilnos, niežti, paraudusios. Kartais atrodo, kad kažkas įkrito į akį, nors nieko ten nėra. Tai klasikinis „sausų akių sindromas”, kurį provokuoja ilgas žiūrėjimas į ekraną.
Kitas dažnas požymis – neryškus matymas. Pavyzdžiui, žiūrite filmą dvi valandas, o paskui pažvelgiate į laikrodį ant sienos ir reikia kelių sekundžių, kol akys „prisifokusuoja”. Arba skaitote telefone žinutes ir raidės šiek tiek dvejinasi.
Galvos skausmas, ypač kaktos ar smilkinių srityje, taip pat dažnai susijęs su akių įtampa. Kartais net pasireiškia peties ar kaklo skausmas – žiūrint televizorių dažnai nepatogiai sėdime ir įsitempę laikome galvą.
Jei pastebite bent kelis iš šių simptomų reguliariai, verta ne tik apriboti televizoriaus žiūrėjimo laiką, bet ir apsilankyti pas oftalmologą Klaipėdoje – mieste jų tikrai nestinga, tiek poliklinikose, tiek privačiose klinikose.
Kiek valandų žiūrėti galima be didesnės žalos
Nėra vieno atsakymo visiems, nes priklauso nuo amžiaus, akių būklės ir kitų veiksnių. Bet yra bendros rekomendacijos, kuriomis galima remtis.
Suaugusiems specialistai pataria neviršyti 2-3 valandų per dieną prie vieno ekrano be pertraukų. Tai nereiškia, kad negalite žiūrėti ilgesnio filmo – tiesiog kas valandą padarykite bent 5-10 minučių pertrauką. Pažvelkite pro langą, užsidarykite akis, pasivaikščiokite.
Vaikams normos dar griežtesnės. Iki 2 metų specialistai rekomenduoja išvis nevesti prie ekranų. 2-5 metų vaikams – ne daugiau nei valandą per dieną. Mokyklinio amžiaus vaikams – iki 2 valandų, bet su pertraukomis. Žinau, kad praktiškai tai įgyvendinti sunku, ypač žiemą, kai tamsu ir šalta, bet bent siekti šių normų verta.
Paaugliams ir jauniems žmonėms, kurie ir taip daug laiko praleidžia prie telefonų ir kompiuterių, televizorius turėtų būti ne papildomas, o alternatyvus ekranas. Tai yra, jei jau žiūrite televizorių, bent tuo metu padėkite telefoną.
Kaip tinkamai įsirengti žiūrėjimo vietą
Atstumas iki televizoriaus labai svarbus. Seniau buvo sakoma, kad reikia sėdėti bent 2 metrų atstumu, bet dabar tai priklauso nuo ekrano dydžio. Paprasta formulė: televizoriaus įstrižainę coliais padauginkite iš 1,5-2,5 ir gausite optimalų atstumą coliais. Pavyzdžiui, 50 colių televizoriui – apie 2-3 metrus.
Televizorius turėtų būti akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Jei reikia kelti galvą arba labai lenkti žemyn, tai sukelia papildomą įtampą ne tik akims, bet ir kaklui. Daugelyje Klaipėdos butų televizoriai pakabinti per aukštai – tai populiari klaida.
Apšvietimas – kritiškai svarbus dalykas. Niekada nežiūrėkite televizoriaus visiškai tamsoje. Tai sukuria per didelį kontrastą tarp šviesaus ekrano ir tamsios aplinkos, akys intensyviai dirba bandydamos prisitaikyti. Turėtų būti bent nedidelis foninis apšvietimas – palikite įjungtą nedidelę lempą už nugaros arba šonuose.
Atspindžiai ekrane taip pat erzina akis. Jei pro langą krenta tiesioginis saulės šviesa į ekraną arba atspindi lempos, tai verčia akis dar labiau įsitempti. Užuolaidos ar tinkamai išdėstyti šviestuvai gali išspręsti šią problemą.
Praktiniai pratimai ir įpročiai akių sveikatai
Vienas paprasčiausių ir efektyviausių metodų – 20-20-20 taisyklė. Kas 20 minučių pažiūrėkite į objektą, esantį bent 20 pėdų (apie 6 metrus) atstumu, bent 20 sekundžių. Klaipėdoje gyvenantys gali pažvelgti pro langą į tolumoje esančius pastatus ar medžius – tai puikiai veikia.
Sąmoningas mirksėjimas. Skamba keistai, bet tai veikia. Žiūrėdami televizorių, kartais specialiai primirkite kelis kartus iš eilės. Galite net ant televizoriaus ar šalia jo užsiklijuoti mažą lipduką kaip priminimą.
Akių drėkinimas. Jei jaučiate sausumą, naudokite dirbtines ašaras – jas galima įsigyti bet kurioje vaistinėje Klaipėdoje be recepto. Rinkitės be konservantų, jei naudosite dažnai. Prieš naudojimą galima pasikonsultuoti su vaistininku.
Paprastas akių raumenų pratimas: kas valandą užsimerkite ir akių obuolius pamassažuokite lengvais judesiais per vokus. Arba pažvelkite į artimą objektą (pvz., pirštą prieš nosį), tada į tolimą (langą), ir taip pakaitomis 10 kartų.
Specialios apsaugos priemonės ir technologijos
Daugelis šiuolaikinių televizorių turi mėlynosios šviesos filtro režimą. Jis vadinamas skirtingai – „akių apsauga”, „komforto režimas”, „nakties režimas”. Įjunkite jį, ypač vakare. Vaizdas taps šiek tiek šiltesnių atspalvių, bet akys tai pajus kaip palengvėjimą.
Yra specialių akinių su mėlynosios šviesos filtru. Jie tikrai veikia, nors ir ne stebuklai. Jei žiūrite televizorių daug ir reguliariai, gali būti verta investuoti. Klaipėdoje tokius akinius galima įsigyti optikose – kaina paprastai nuo 20 iki 100 eurų, priklausomai nuo kokybės ir dizaino.
Jei jau nešiojate akinius ar lęšius, pasikalbėkite su savo oftalmologu apie specialius padengimus ekranų naudojimui. Yra antirefleksiniai padengimai, kurie sumažina atspindžius ir lengvina akių darbą.
Ekrano ryškumo reguliavimas – ne mažiau svarbu. Daugelis žmonių palieka gamyklinius nustatymus, kurie dažnai per ryškūs. Televizoriaus ryškumas turėtų būti panašus į aplinkos apšvietimą – ne daug šviesesnis, ne tamsesnis.
Ką daryti, jei jau jaučiate problemas
Jei akys nuolat paraudusios, skauda, blogėja regėjimas arba pastebite kitų trikdančių simptomų, nedelskite – užsiregistruokite pas oftalmologą. Klaipėdoje galima kreiptis į Klaipėdos universitetinės ligoninės Akių ligų skyrių, Respublikinę Klaipėdos ligoninę arba vieną iš daugelio privačių akių klinikų.
Kartais problema gali būti ne tik dėl televizoriaus, bet ir dėl nekoreguoto regėjimo. Galbūt jums reikia akinių arba esamų akinių dioptrijų jau nepakanka. Tai ypač aktualu žmonėms po 40 metų, kai prasideda natūralūs su amžiumi susiję regėjimo pokyčiai.
Jei diagnozuojamas sausų akių sindromas, gydymas paprastai paprastas – drėkinamieji lašai, kartais specialūs geliai nakčiai, retais atvejais – kiti gydymo metodai. Svarbu laikytis rekomendacijų ir ne tik gydytis, bet ir keisti įpročius.
Kai kuriems žmonėms padeda maisto papildai su omega-3 riebiomis rūgštimis, vitaminu A, luteinu ir zeaksantinu. Bet prieš pradedant gerti bet kokius papildus, verta pasitarti su gydytoju – ne visiems jie tinka ir ne visada būtini.
Kaip rasti pusiausvyrą tarp mėgavimosi ir sveikatos
Nereikia atsisakyti televizoriaus visiškai – tai būtų nerealus ir nereikalingas kraštutinumas. Televizorius gali būti puikus poilsio, pramogos ir net šeimos bendravimo šaltinis. Tiesiog reikia žiūrėti protingai.
Planuokite žiūrėjimo laiką. Užuot įjungę televizorių foniniam triukšmui ir sėdėję valandų valandas, pasirinkite konkrečias laidas ar filmus, kuriuos tikrai norite matyti. Taip ir mėgausitės labiau, ir akys mažiau vargs.
Derinkit su kitomis veiklomis. Jei šeštadienio vakarą žiūrite filmą, sekmadienį pasivaikščiokite pajūriu – Klaipėdoje tam sąlygos puikios. Žvilgsnis į tolumą, į jūros horizontą, gamtinė šviesa – tai geriausias akių poilsis po ekranų.
Mokykite vaikus sveikų įpročių nuo mažens. Jei patys sėdite prie televizoriaus iki vidurnakčio, sunku tikėtis, kad vaikai elgsis kitaip. Šeimoje galite susitarti dėl „be ekranų” laiko – pavyzdžiui, pietų metu ar prieš miegą.
Galiausiai, klausykite savo kūno signalų. Jei akys pavargusios, skauda galvą, jaučiate diskomfortą – tai ne silpnumo ženklas, o normalus organizmo perspėjimas. Padarykite pertrauką, net jei filmas įdomiausias. Jūsų akys tarnaus jums visą gyvenimą, todėl verta jomis pasirūpinti dabar, o ne tada, kai problemos taps rimtos ir sunkiai gydomas.
