Kodėl ruduo tampa išbandymu vaikų organizmui
Rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia daugeliui tėvų reiškia nuolatinį budėjimą prie nosines ir termometrų. Vaikai grįžta į darželius ir mokyklas, kur susiduria su daugybe virusų, o organizmas dar nespėjo prisitaikyti prie temperatūros svyravimų. Vienas rytas būna šiltas, kitas – šaltas, ir šis klimato nepastovumas tikrai nepadeda jauniems organizmams išlaikyti pusiausvyrą.
Tačiau problema ne tik orų kaita. Vasarą vaikai dažniau būna lauke, gauna daugiau vitamino D iš saulės, minta šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Ruduo atneša uždarų patalpų sezoną, mažiau judėjimo, dažnai – ir mažiau įvairios mitybos. Visa tai kartu sudaro puikias sąlygas peršalimams ir infekcijoms įsigalėti.
Bet nebūtina iš karto bėgti į vaistinę už imuninių sistemų stiprintojų. Mūsų protėviai puikiai tvarkėsi be jų, o ir šiuolaikiniai tyrimai patvirtina – natūralūs metodai veikia ne prasčiau, tik reikia žinoti, kaip juos taikyti.
Mityba kaip pagrindas – ne tuščias šūkis
Galima gerti visus pasaulio vitaminų kompleksus, bet jei vaikas maitinasi vien makaronais su dešrelėmis, rezultato nebus. Imunitetas stipriai priklauso nuo to, ką dedame į lėkštę.
Pirmas dalykas – įvairovė. Ne kažkokia egzotiška, o paprasta: skirtingų spalvų daržovės ir vaisiai. Oranžinės morkos ir moliūgai turi beta karotino, žalieji lapiniai – geležies ir folio rūgšties, uogos – antioksidantų. Kuo spalvingesnė lėkštė, tuo geriau.
Antras momentas – fermentuoti produktai. Rauginti kopūstai, agurkėliai, kefyras ar jogurtas su gyvomis bakterijomis – tai ne senolių užgaidos, o realus būdas palaikyti žarnyno mikroflorą. O būtent žarnyne yra apie 70 procentų mūsų imuninių ląstelių. Jei žarnynas netvarkoje, imunitetas irgi šlubuos.
Trečia – baltymai. Vaikai auga, jų organizmui reikia statybinės medžiagos. Kiaušiniai, žuvis, mėsa, ankštiniai – visa tai turėtų būti meniu reguliariai. Ne kiekvieną dieną, bet bent kelis kartus per savaitę. Ypač žuvis, kurioje yra omega-3 riebalų rūgščių – jos mažina uždegimą organizme.
Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – riešutai ir sėklos. Saujelė migdolų, graikinių riešutų ar saulėgrąžų sėklų duoda ne tik baltymų, bet ir vitamino E, cinko, seleno. Tik reikia įsitikinti, kad vaikas neturi alergijos.
Miegas – nuobodi, bet neįkainojama priemonė
Kai vaikas miega per mažai, jo organizmas tiesiog neturi laiko pasigaminti pakankamai imuninių ląstelių. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie miega rekomenduojamą valandų skaičių, suserga perpus rečiau nei tie, kurie miega per mažai.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia 10-13 valandų miego per parą, mokyklinio – 9-11 valandų. Ir čia ne apie tai, kada vaikas užmerkia akis, o kada tikrai miega kokybiškai. Jei vakaras praleistas prie ekrano, miegas bus paviršutiniškas, nes mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą.
Todėl bent valandą prieš miegą – jokių planšečių, telefonų ar televizorių. Geriau knyga, rami muzika, pokalbis. Kambaryje turėtų būti vėsu (apie 18-20 laipsnių), tamsu ir tylu. Skamba kaip iš vadovėlio, bet veikia.
Dar vienas triukas – reguliarumas. Kai vaikas kiekvieną dieną eina miegoti maždaug tuo pačiu metu, jo biologinis laikrodis prisitaiko, ir užmigti tampa lengviau. Savaitgaliais irgi verta laikytis panašaus režimo, nors šiek tiek nukrypti galima.
Judėjimas lauke – net kai šalta ir drėgna
Lietuviškas ruduo dažnai verčia tėvus uždaryti vaikus namuose – lauke gi šlapia, vėjuota, šalta. Bet būtent šis požiūris ir silpnina imunitetą. Vaikai, kurie kasdien praleidžia laiko lauke, suserga rečiau nei tie, kurie sėdi namuose.
Kodėl taip? Pirma, lauke gauname vitamino D iš saulės, net jei ji pasislėpusi už debesų – šiek tiek UV spindulių vis tiek prasiskverbia. Antra, judėjimas gerina kraujotaką, o tai reiškia, kad imuninės ląstelės greičiau pasiekia ten, kur reikia. Trečia, šviežias oras – tai ne tuščias posakis. Uždarose patalpose virusai plinta greičiau, nes koncentracija didesnė.
Žinoma, reikia apsirengti tinkamai. Ne perpildyti vaiko drabužiais, kad prakaituotų, bet ir ne per lengvai. Geriausia – sluoksniuota apranga, kurią galima reguliuoti. Ir nepamirškite – šlapios kojos tikrai nepadeda, todėl geri batai su vandeniui atsparia pašvoje yra investicija.
Net pusvalandis lauke kasdien daro skirtumą. Nebūtina organizuoti kažkokių nuotykių – paprastas pasivaikščiojimas į darželį pėsčiomis, žaidimas kieme, pasibastymumas parke. Svarbu, kad vaikas judėtų ir kvėpuotų šviežiu oru.
Higiena be fanatizmo
Čia reikia rasti aukso vidurį. Viena vertus, rankų plovimas tikrai sumažina infekcijų riziką – tai įrodyta šimtus kartų. Kita vertus, per didelis švarumas irgi gali pakenkti, nes imunitetas treniruojasi susidurdamas su bakterijomis ir virusais.
Rankos turėtų būti plaunamos prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko. Muilas – paprastas, ne antibakterinis. Antibakteriniai muilai naikina visas bakterijas, įskaitant naudingąsias, ir gali prisidėti prie atsparių bakterijų atsiradimo.
Namuose nereikia dezinfekuoti kiekvieno paviršiaus kasdien. Normalus valymas su įprastomis priemonėmis visiškai pakankamas. Vaikas gali žaisti ant grindų, liesti daiktus, net kartais suvalgyti nukritusį sausainį – tai normalu ir net naudinga imuninei sistemai.
O štai viešose vietose – parduotuvėse, viešajame transporte, ligoninėse – atsargumas nepakenks. Ten tikrai galima naudoti rankų dezinfekavimo priemones arba drėgnas servetėles.
Drėgmė namuose – dažnai ignoruojamas faktorius
Kai prasideda šildymo sezonas, oro drėgmė namuose krenta iki 20-30 procentų, nors turėtų būti apie 40-60. Sausas oras išdžiovina gleivinės, o tai reiškia, kad jos prasčiau atlieka savo apsauginę funkciją. Virusams ir bakterijoms tampa lengviau įsiskverbti į organizmą.
Paprasčiausias sprendimas – oro drėkintuvas. Nebūtina pirkti brangiausią modelį, bet verta pasirinkti tokį, kuris turi higrometrą ir automatiškai palaiko reikiamą drėgmės lygį. Svarbu jį reguliariai valyti, kad netaptų bakterijų veisykla.
Jei drėkintuvo nėra arba nenorisi investuoti, galima padėti ant radiatorių indus su vandeniu, pakabinti šlapius rankšluosčius, dažniau valyti drėgnu būdu. Tai ne tokie efektyvūs metodai, bet vis tiek padeda.
Dar vienas momentas – vėdinimas. Net kai lauke šalta, reikia kelis kartus per dieną pravėdinti patalpas. Užtenka 5-10 minučių, kad pasikeistų oras, bet neišvėstų šiluma. Šviežias oras sumažina virusų koncentraciją patalpose ir pagerina bendrą savijautą.
Streso mažinimas – taip, vaikams irgi aktualu
Galvojame, kad stresas – tai suaugusiųjų problema, bet vaikai irgi jo patiria. Prisitaikymas prie darželio ar mokyklos, konfliktai su bendraamžiais, akademinė našta, net tėvų nuotaikos namuose – visa tai veikia vaiką. O stresas tiesiogiai silpnina imunitetą.
Kai organizmas yra įtemptas, jis gamina daugiau kortizolo – streso hormono. Trumpalaikis kortizolo padidėjimas nėra problema, bet kai jis išlieka aukštas ilgai, tai slopina imuninės sistemos darbą. Vaikai tampa jautresni infekcijoms.
Ką daryti? Pirma, stebėti vaiką ir pastebėti streso požymius – miego sutrikimus, apetito pasikeitimus, dirglumą, atitrūkimą. Antra, užtikrinti, kad vaikas turėtų pakankamai laiko atsipalaidavimui ir žaidimui. Ne organizuotoms veikloms, o laisvam žaidimui, kai jis gali daryti, ką nori.
Trečia – šeimos rutina ir nuspėjamumas. Vaikai jaučiasi saugiau, kai žino, ko tikėtis. Bendri pietūs, vakariniai ritualai, savaitgalių tradicijos – visa tai kuria stabilumo jausmą.
Ketvirta – fizinis kontaktas. Apkabinimai, glostymasis, bendras laikas – tai mažina stresą ir stiprina ryšį. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie gauna pakankamai fizinio šilumos iš tėvų, turi stipresnį imunitetą.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Nėra vieno stebuklingos kulkos, kuri apsaugotų vaiką nuo visų rudens ligų. Bet kai sujungiate visus šiuos dalykus – įvairią mitybą, pakankamai miego, kasdienį judėjimą lauke, protingą higieną, tinkamą oro drėgmę namuose ir mažesnį stresą – efektas tikrai jaučiamas.
Svarbiausia – neskubėti ir nesitikėti greitų rezultatų. Imunitetas stiprėja palaipsniui, per savaites ir mėnesius. Kartais vaikas vis tiek susirgs, ir tai normalu – taip jo imuninė sistema mokosi atpažinti ir kovoti su ligomis. Bet ligos bus lengvesnės, trumpesnės ir retesnės.
Dar vienas dalykas, kurį verta prisiminti – kiekvienas vaikas skirtingas. Vienam puikiai veikia vienas metodas, kitam – kitas. Stebėkite savo vaiką, eksperimentuokite, žiūrėkite, kas jam tinka. Ir nebijokite pasitikėti savo instinktais – dažnai tėvai jaučia, kas jų vaikui reikia, geriau nei bet kokie vadovėliai.
Galiausiai, nepamirškite pasirūpinti ir savimi. Jei patys esate išsekę, nemiegate, maitinates šen bei ten, tai nejučia perduodate stresą ir vaikui. Šeima – tai sistema, ir kai vienas narys jaučiasi gerai, tai daro įtaką visiems kitiems. Todėl kartais geriausias būdas stiprinti vaiką – pradėti nuo savęs.
