Pradžia / Technologijos / Kaip savarankiškai diagnozuoti dažniausias televizorių gedimo priežastis Vilniuje prieš kviečiant meistrą

Kaip savarankiškai diagnozuoti dažniausias televizorių gedimo priežastis Vilniuje prieš kviečiant meistrą

Kodėl verta pačiam pasižiūrėti, kas nutiko televizoriui

Žinot, kiek kartų esu girdėjęs istoriją, kai žmogus iškviečia meistrą, o šis atvažiuoja ir tiesiog įkiša kištuką į lizdą? Skamba juokingai, bet tikrovėje tokių situacijų pasitaiko dažniau nei galėtumėte pagalvoti. Vilniuje televizorių remonto specialistų iškvietimas gali kainuoti nuo 20 iki 50 eurų vien už atvykimą, o jei problema paprasta – gali būti tikrai gėda.

Bet čia ne tik apie pinigus. Kartais televizorius sugenda vakare, kai labiausiai norisi pažiūrėti filmą ar serialą, o meistras gali atvykti tik po kelių dienų. Jei sugebėsite patys nustatyti problemą, galbūt ją ir išspręsite per kelias minutes. O jei ne – bent jau žinosite, ko tikėtis iš meistro ir ar verta apskritai kviesti.

Tad šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais būdais, kaip patys galite patikrinti, kas nutiko jūsų televizoriui. Nereikės jokių specialių įrankių ar inžinerijos laipsnio – tik šiek tiek kantrybės ir dėmesio detalėms.

Kai ekranas juodas, bet televizorius tarsi veikia

Tai viena dažniausių situacijų, su kuria susiduria vilniečiai. Įjungiate televizorių, girdite garsą, matote, kad indikatorius šviečia, bet ekranas – juodas kaip naktis. Pirmas impulsas – panika ir skambutis meistro. Bet palaukit!

Pirmiausia patikrinkite ryškumo nustatymus. Taip, skamba elementariai, bet kartais vaikai ar net katės (taip, katės!) gali paspausti nuotolinio valdymo pultelio mygtukus ir sumažinti ryškumą iki nulio. Pabandykite keliskart paspausti ryškumo didinimo mygtuką. Jei nieko nevyksta, paimkite žibintuvėlį ir apšvieskite ekraną iš arti. Matote labai blausų vaizdą? Tai reiškia, kad problema – apšvietimo sistemoje.

Moderniuose televizoriuose naudojami LED apšvietimo juostelės, kurios gali sugesti. Tai gana dažna problema, ypač televizoriams, kuriems jau 3-5 metai. Jei matote blausų vaizdą su žibintuvėliu, tai tikrai apšvietimo gedimas, ir čia jau reikės meistro. Bet bent žinote, kas nutiko!

Kita galimybė – HDMI kabelio problema. Jei naudojate išorinį įrenginį (priedėlį, žaidimų konsolę), pabandykite perjungti į kitą HDMI įėjimą arba į televizoriaus anteną. Jei su antena vaizdas atsiranda, problema ne televizoriuje, o jūsų prijungtame įrenginyje ar kabelyje.

Garso yra, bet vaizdo nėra (arba atvirkščiai)

Ši situacija gali būti tikrai frustruojanti. Sėdi žiūri gražų vaizdą, bet garso – nė kvapo. Arba girdite viską puikiai, bet ekranas rodo tik spalvotus kvadratus ar sniegą.

Kai dingsta garsas, pirmiausia patikrinkite, ar netyčia nepaspaudėte „mute” mygtuko. Juokinga, bet net patyrę vartotojai kartais užmiršta apie šią paprastą priežastį. Pažiūrėkite į ekraną – daugelis televizorių rodo perbrauktą garsiakalbio ikoną, kai nutildytas garsas.

Jei tai ne „mute”, eikite į garso nustatymus ir patikrinkite, ar garso išvestis nustatyta teisingai. Kartais televizorius gali būti nustatytas siųsti garsą į išorinius garsiakalbius ar namų kino sistemą, kuri išjungta. Pakeiskite į „TV speakers” arba „Internal speakers” – dažniausiai problema išsisprendžia akimirksniu.

Kai vaizdo nėra, bet garsas yra, situacija šiek tiek sudėtingesnė. Jei matote spalvotus kvadratus, horizontalias linijas ar „sniegą”, problema greičiausiai signalo priėmime. Vilniuje, ypač senesnėse daugiabučių dalyse, antenos gali būti prastos būklės. Pabandykite atjungti ir vėl prijungti antenos kabelį – kartais kontaktas tiesiog pablogėja.

Jei naudojate skaitmeninį priedėlį ar palydovinę televiziją, problema gali būti būtent jame. Pabandykite iš naujo paleisti priedėlį – atjunkite jį nuo elektros tinklui bent 30 sekundžių, tada vėl įjunkite. Tai išsprendžia apie 60% visų priedėlių problemų.

Televizorius visai neįsijungia – mirties diagnozė ar ne?

Kai televizorius neduoda jokių gyvybės ženklų, situacija atrodo niūri. Bet neskubėkite jo vežti į atliekas! Yra keletas dalykų, kuriuos galite patikrinti.

Pirmas ir svarbiausias – elektros maitinimas. Patikrinkite, ar kištukas tvirtai įkištas į lizdą. Pabandykite tą patį lizdą su kitu įrenginiu – gal problema lizde? Vilniuje, ypač senesniuose namuose, elektros instaliacija kartais būna kaprizinga. Jei turite ilginamąjį laidą su keliais lizdais, pabandykite kitą lizdą arba įkiškite tiesiai į sieninį lizdą.

Daugelis šiuolaikinių televizorių turi apsaugos mechanizmus. Jei buvo elektros įtampos šuolis (o Vilniuje, ypač vasarą per perkūnijas, tai pasitaiko), televizorius galėjo tiesiog „užsirakinti” saugumo sumetimais. Pabandykite šį triuką: atjunkite televizorių nuo elektros tinklo, palaukite bent 2-3 minutes, tada laikydami įjungimo mygtuką ant paties televizoriaus (ne pultelyje!) 10-15 sekundžių, vėl įjunkite į elektros tinklą. Tai išleidžia likusią elektros įkrovą ir gali „atgaivinti” televizorių.

Jei televizoriaus indikatorius mirksi raudonai ar oranžiškai, tai diagnostinis signalas. Suskaičiuokite, kiek kartų jis sumirksi prieš padarydamas pauzę. Šis mirksėjimo kodas gali pasakyti daug apie problemą. Paguglinkite savo televizoriaus modelį kartu su mirksėjimo skaičiumi – dažnai rasite tikslią informaciją, kas nutiko.

Keisti vaizdo artefaktai ir spalvų problemos

Kartais televizorius veikia, bet vaizdas atrodo keistai. Galbūt matote vertikalias linijas, pikselizaciją, neteisingas spalvas ar vaiduokliškus vaizdus. Kiekvienas iš šių simptomų gali reikšti skirtingas problemas.

Vertikalios ar horizontalios linijos dažniausiai reiškia ekrano gedimą. Jei linijos visada toje pačioje vietoje, nepriklausomai nuo to, ką žiūrite, tai fizinė ekrano problema. Deja, tokių gedimų remontas dažnai kainuoja tiek, kad verta pagalvoti apie naujo televizoriaus įsigijimą. Bet prieš nusimindami, pabandykite švelniai paspausti ekraną aplink linijos vietą – kartais tai laikinas kontakto pablogėjimas, ir spaudimas gali parodyti, ar problema tikrai rimta.

Pikselizacija ir „kvadratėliai” vaizde dažniausiai reiškia signalo problemą, ne televizoriaus gedimą. Jei žiūrite skaitmeninę televiziją ar naudojate internetinį transliavimą, patikrinkite interneto ryšį. Vilniuje, nors ir turime neblogą internetą, kartais būna lėtesnių periodų. Pabandykite paleisti televizorių iš naujo ir patikrinti, ar kiti įrenginiai internete veikia normaliai.

Jei spalvos atrodo keistos – pavyzdžiui, viskas per daug mėlyna, rausva ar žalsva – pirmiausiai eikite į nustatymus ir pabandykite atstatyti vaizdo nustatymus į gamyklinius. Kartais atsitiktinai pakeitus spalvų balansą ar kitus parametrus, vaizdas gali atrodyti labai keistai. Daugelyje televizorių yra „Picture Reset” arba panašus mygtukas nustatymuose.

Garso triukšmai ir kiti keisti garsai

Jei jūsų televizorius pradėjo skleisti keistus garsus – zyziančius, traškančius ar cypiančius – tai gali būti įvairių problemų požymis. Bet ne visada tai reiškia, kad televizorius miršta!

Lengvas traškėjimas įjungiant ar išjungiant televizorių yra visiškai normalus. Tai plastiko plėtimasis ir susitraukimas dėl temperatūros pokyčių. Jei traškėjimai tęsiasi ilgiau nei kelias minutes po įjungimo, tuomet verta atkreipti dėmesį.

Aukšto tono cypimas ar zyziančius garsai dažnai ateina iš maitinimo bloko ar apšvietimo sistemos. Jei garsas labai aukštas ir erzinantis, tai gali reikšti, kad kai kurie kondensatoriai sensta. Tai ne kritinė problema iš karto, bet reiškia, kad televizorius pradeda senti ir gali reikėti remonto artimiausioje ateityje.

Kartais garsai ateina ne iš paties televizoriaus, o iš prijungtų įrenginių. Atjunkite visus HDMI kabelius ir kitus priedus – jei garsas dingsta, problema ne televizoriuje. Tai ypač dažna su senesniais žaidimų konsolėmis ar DVD grotuvais.

Nuotolinio valdymo pultelio problemos

Labai dažnai problema iš tikrųjų ne televizoriuje, o pultelyje. Jei televizorius nereaguoja į pultelį, bet veikia mygtukais ant paties televizoriaus, diagnozė aiški.

Pirmiausia – baterijos. Taip, atrodo akivaizdu, bet patikėkite, daugelis žmonių apie tai pamiršta. Pakeiskite baterijas naujomis ir įsitikinkite, kad jos įdėtos teisingai (pliusas prie pliuso, minusas prie minuso).

Jei su naujomis baterijomis vis tiek neveikia, yra paprastas būdas patikrinti, ar pultelis siunčia signalą. Paimkite telefono fotoaparatą ir nukreipkite į pultelio priekinę dalį. Žiūrėdami į telefono ekraną, spauskite bet kurį pultelio mygtuką. Jei pultelis veikia, pamatysite violetinę ar baltą šviesą fotoaparato ekrane (nors akimis jos nematote). Jei šviesos nėra, pultelis tikrai sugedo.

Vilniuje naujus universalius pultelius galite nusipirkti už 10-20 eurų daugelyje elektronikos parduotuvių. Kartais tai pigesnė ir greitesnė išeitis nei meistro kvietimas.

Dar vienas dažnas dalykas – pultelio jutiklis ant televizoriaus gali būti užstojamas. Įsitikinkite, kad prieš televizorių nėra jokių daiktų, kurie galėtų blokuoti signalą. Kartais net dulkės ant jutiklio gali trukdyti – švelniai nuvalykite televizoriaus priekinę dalį švariu skudurėliu.

Interneto ir išmaniųjų funkcijų klaidos

Šiuolaikiniai Smart TV televizoriai turi daugybę funkcijų, kurios priklauso nuo interneto ryšio. Jei jūsų televizorius nesijungia prie interneto ar aplikacijos neveikia, tai ne visada televizoriaus gedimas.

Pirmiausia patikrinkite savo interneto ryšį kitais įrenginiais. Jei telefonas ar kompiuteris veikia gerai, problema gali būti televizoriaus Wi-Fi modulyje arba nustatymuose. Eikite į tinklo nustatymus ir pabandykite „pamiršti” tinklą, tada prisijungti iš naujo, įvedant slaptažodį.

Vilniuje daugelis naudoja Telia, Tele2 ar Cgates interneto paslaugas, ir kartais maršrutizatoriai tiesiog reikalauja perkrovimo. Išjunkite maršrutizatorių iš elektros tinklo 30 sekundžių, tada vėl įjunkite. Palaukite, kol jis visiškai įsijungs (paprastai 2-3 minutes), tada bandykite prijungti televizorių.

Jei konkreti aplikacija neveikia (pavyzdžiui, Netflix ar YouTube), problema gali būti pačioje aplikacijoje. Pabandykite ją ištrinti ir įdiegti iš naujo. Daugelyje televizorių tai daroma per aplikacijų nustatymus – ilgai palaikykite aplikacijos ikoną ir pasirinkite „Delete” ar „Uninstall”, tada įdiekite iš naujo iš aplikacijų parduotuvės.

Kartais televizoriaus programinė įranga tiesiog paseno. Patikrinkite, ar yra prieinamų atnaujinimų. Eikite į nustatymus, raskite „Software Update” ar „System Update” ir patikrinkite naujinimus. Jei yra prieinamas atnaujinimas, įdiekite jį – tai gali išspręsti daugybę problemų.

Kada tikrai reikia kviesti meistrą ir kaip pasirinkti gerą Vilniuje

Gerai, išbandėte visus patarimus, bet televizorius vis tiek neveikia normaliai. Arba nustatėte, kad problema tikrai rimta – pavyzdžiui, sudužęs ekranas ar sudegęs maitinimo blokas. Tada tikrai laikas kviesti profesionalą.

Vilniuje yra nemažai televizorių remonto meistro, bet kaip pasirinkti gerą? Pirmiausia, paskaitykite atsiliepimus internete. Google, Facebook grupės apie Vilnių ar specializuotos svetainės gali daug papasakoti apie meistro patikimumą. Jei matote daug neigiamų atsiliepimų apie nevykdytus pažadus ar prastos kokybės remontą, geriau ieškokite kito.

Prieš kviesdami meistrą, pasiruoškite informaciją apie savo televizorių. Žinokite modelį (paprastai rasite ant lipduko televizoriaus gale), kada jį pirkote, ir tiksliai apibūdinkite problemą. Kuo daugiau informacijos pateiksite, tuo tikslesnę kainą ir laiko įvertinimą gausite.

Paklauskite apie kainas iš anksto. Geras meistras turėtų galėti bent apytiksliai pasakyti, kiek kainuos diagnostika ir tipiniai remontai. Jei meistras vengia kalbėti apie kainas telefonu, tai raudonas signalas.

Svarbu žinoti, kad kai kurie gedimai tiesiog neverta taisyti. Jei ekranas sudužo ar reikia keisti pagrindinę plokštę, remontas gali kainuoti 200-400 eurų ar net daugiau. Už tokius pinigus galite nusipirkti naują neblogą televizorių. Geras meistras jums tai pasakys atvirai, o ne bandys išspausti kuo daugiau pinigų.

Ką išmokote ir kaip tai pritaikyti praktiškai

Na, dabar jūs žinote gerokai daugiau apie televizorių gedimus nei prieš skaitydami šį straipsnį! Svarbiausia pamoka – ne visada problema tokia sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai tai tiesiog atjungtas kabelis, išsikrovusios baterijos ar neteisingi nustatymai.

Prieš kviesdami meistrą, visuomet skirkite 15-20 minučių paprastam tikrinimui. Patikrinkite visus kabelius, pabandykite kitą elektros lizdą, perkraukite televizorių, pakeiskite pultelio baterijas. Šie paprasti veiksmai gali sutaupyti jums ne tik pinigų, bet ir laiko.

Jei nustatėte, kad problema rimtesnė, bent jau žinosite, ko tikėtis iš meistro. Galėsite užduoti teisingus klausimus ir geriau suprasti, ar siūlomas remontas tikrai būtinas ir ar kaina teisinga.

Ir štai dar vienas patarimas baigiant – prižiūrėkite savo televizorių! Reguliariai valykite jį nuo dulkių (tik švelniai, nenaudodami agresyvių valiklių), užtikrinkite gerą ventiliaciją aplink jį, naudokite įtampos stabilizatorių jei Vilniuje jūsų rajone dažni elektros svyravimai. Geras priežiūra gali pratęsti televizoriaus gyvenimą kelerius metus.

Taigi, kitą kartą kai televizorius pradės keistai elgtis, nepanikuokite. Paimkite šį straipsnį (galbūt verta susižymėti pagrindinius punktus), metodiškai patikrinkite kiekvieną galimybę, ir yra gera tikimybė, kad išspręsite problemą patys. O jei ne – bent jau žinosite, apie ką kalbate su meistru, ir tai jau didelis privalumas!

Parašykite komentarą