Kodėl taip sunku atskirti tiesą nuo melo šiuolaikiniame internete
Internetas tapo pagrindine informacijos šaltinio vieta daugumai žmonių. Tačiau kartu su neribotomis galimybėmis gauti žinias atsirado ir rimta problema – kaip suprasti, kam tikėti? Kiekvieną dieną susiduriame su tūkstančiais pranešimų, straipsnių, vaizdo įrašų ir socialinių tinklų įrašų. Dalis jų pateikia tikslią informaciją, kiti – iškraipytą, o dar kiti – visiškai sufabrikuotą turinį.
Dezinformacija nėra naujas reiškinys, bet skaitmeninė erdvė suteikė jai neregėtą mastą ir greitį. Netikros žinios gali pasiekti milijonus žmonių per kelias valandas, o pataisymai ar paneigmai dažnai lieka nepastebėti. Tai ypač pavojinga sveikatos, politikos ar saugumo klausimais, kur klaidinga informacija gali turėti realių pasekmių.
Problema dar sudėtingesnė dėl to, kad daugelis dezinformacijos šaltinių atrodo patikimi. Profesionaliai sukurti svetainių dizainai, įtikinami antraščių formulavimai ir emociškai veikiantis turinys gali apgauti net ir kritiškai mąstančius žmones. Be to, socialinių tinklų algoritmai dažnai skatina sensacingą turinį, nes jis generuoja daugiau paspaudimų ir reakcijų.
Kas yra patikimas informacijos šaltinis
Patikimas šaltinis – tai ne tik tas, kuris pateikia teisingą informaciją, bet ir tas, kuris laikosi tam tikrų standartų. Profesionalūs žurnalistai ir rimtos žiniasklaidos organizacijos vadovaujasi etikos kodeksais, tikrina faktus prieš publikuodami, nurodo šaltinius ir taiso klaidas, kai jų padaroma.
Akademiniai šaltiniai, tokie kaip recenzuojami moksliniai žurnalai, taip pat laikomi patikimais, nes straipsniai prieš publikavimą yra kruopščiai tikrinami kitų srities ekspertų. Vyriausybinės institucijos, statistikos departamentai ir tarptautinės organizacijos paprastai pateikia patikimus duomenis savo kompetencijos srityse.
Tačiau svarbu suprasti, kad net patikimi šaltiniai gali klysti. Skirtumas tas, kad jie pripažįsta klaidas ir jas taiso, o ne slepia ar ignoruoja. Be to, patikimi šaltiniai aiškiai atskiria faktus nuo nuomonių, nurodo, kai informacija yra preliminari ar nepatvirtinta, ir vengia sensacingų antraščių, kurios neatitinka straipsnio turinio.
Raudonos vėliavėlės, į kurias verta atkreipti dėmesį
Yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų sukelti įtarimą dėl informacijos patikimumo. Pirma, atkreipkite dėmesį į antraštę. Jei ji atrodo pernelyg sensacinga, naudoja daug didžiųjų raidžių ar šauktuką, žada atskleisti „šokiruojančią tiesą” – tai dažnai rodo, kad turinys skirtas pritraukti dėmesį, o ne informuoti.
Antra, patikrinkite, ar straipsnyje nurodyti šaltiniai. Rimti straipsniai cituoja ekspertus, nurodo tyrimus ar oficialius dokumentus. Jei straipsnis remiasi neaiškiais teiginiais kaip „ekspertai sako” ar „tyrimai rodo”, bet nenurodo, kokie konkretūs ekspertai ar tyrimai – tai įtartina.
Trečia, pažiūrėkite į svetainės adresą ir dizainą. Dezinformaciją platinančios svetainės kartais sąmoningai imituoja žinomų naujienų portalų pavadinimus, tik šiek tiek pakeisdamos rašybą. Pavyzdžiui, vietoj tikro domeno gali būti panašus, bet su papildomomis raidėmis ar skirtingu galūne.
Ketvirta, emocinis tonas. Jei tekstas skirtas sukelti stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, pasipiktinimą – būkite atsargūs. Manipuliatoriai žino, kad žmonės emociškai sujaudinti mažiau kritiškai vertina informaciją ir greičiau ja dalijasi.
Praktiniai būdai patikrinti informaciją
Vienas paprasčiausių būdų patikrinti abejotiną informaciją – ieškoti jos kitose svetainėse. Jei svarbi naujiena tikra, ją turėtų paskelbti bent keli patikimi šaltiniai. Galite nukopijuoti pagrindinę frazę ir įklijuoti į paieškos sistemą – tai padės pamatyti, kas dar apie tai rašo.
Faktų tikrinimo svetainės tapo neįkainojamu įrankiu kovojant su dezinformacija. Lietuvoje veikia „Melo detektorius”, tarptautiniu mastu žinomos „Snopes”, „FactCheck.org”, „Full Fact” ir kitos platformos. Jos specializuojasi tikrinti virusines istorijas, politikų pareiškimus ir abejotinus teiginius. Prieš dalindamiesi įdomia, bet keista atrodančia informacija, verta patikrinti, ar faktų tikrintojai jau nėra jos išnagrinėję.
Vaizdų paieška taip pat labai naudinga. Dažnai dezinformacijos kūrėjai naudoja senus ar iš konteksto ištrauktus vaizdus. „Google Images” ar „TinEye” paieška pagal nuotrauką gali atskleisti, kad vaizdas iš tikrųjų yra iš visai kito įvykio ar vietos.
Kai kalbama apie mokslinius ar medicininius teiginius, patikrinkite, ar jie remiasi tikrais tyrimais. Galite ieškoti tyrimo pavadinimo mokslinėse duomenų bazėse kaip „PubMed” ar „Google Scholar”. Dažnai paaiškėja, kad cituojamas tyrimas neegzistuoja, buvo atšauktas arba jo rezultatai iškraipyti.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu dezinformacijos platinimo kanalu. Tai nutinka dėl kelių priežasčių. Pirma, žmonės labiau pasitiki informacija, kurią dalijasi jų draugai ar šeimos nariai, net jei tie žmonės nėra ekspertai aptariamoje temoje. Antra, algoritmai skatina turinį, kuris generuoja daug reakcijų, o emociškai krauvinantis, provokuojantis ar šokiruojantis turinys dažniausiai ir sulaukia daugiausiai dėmesio.
Trečia, socialiniuose tinkluose informacija dažnai pateikiama be konteksto. Trumpas įrašas su antrašte gali būti visiškai klaidinantis, net jei nuoroda veda į normalų straipsnį – daugelis žmonių tiesiog neskaito viso straipsnio, o reaguoja tik į antraštę.
Kaip apsisaugoti? Pirma, nepasitikėkite vien antrašte – perskaitykite visą straipsnį prieš dalindamiesi. Antra, būkite ypač atsargūs su emociškai krauvinančiu turiniu. Jei kažkas jus labai supykdo ar išgąsdina, sustokite ir patikrinkite informaciją prieš reaguodami. Trečia, atkreipkite dėmesį, kas dalijasi informacija – ar tai patikimas šaltinis, ar galbūt paskyra, kuri reguliariai platina abejotiną turinį?
Verta taip pat kritiškai žiūrėti į vaizdo įrašus. Šiuolaikinės technologijos leidžia kurti labai įtikinamą suklastotą turinį („deepfakes”), o paprastas montažas gali visiškai pakeisti kontekstą. Jei matote šokiruojantį vaizdo įrašą, pabandykite rasti jo originalą ar patikrinti, ar jį analizavo faktų tikrintojai.
Kaip ugdyti kritinį mąstymą skaitant naujienas
Kritinis mąstymas – tai ne įgimtas gebėjimas, bet įgūdis, kurį galima lavinti. Pradėkite nuo paprastos praktikos: kiekvieną kartą skaitydami straipsnį, užduokite sau kelis klausimus. Kas yra šio straipsnio autorius? Kokia organizacija jį publikavo? Kokie šaltiniai cituojami? Ar yra kita nuomonė šiuo klausimu?
Svarbu suprasti skirtumą tarp faktų ir nuomonių. Faktas – tai kažkas, kas gali būti objektyviai patikrinta (pavyzdžiui, „temperatūra buvo 25 laipsniai”). Nuomonė – tai subjektyvus vertinimas (pavyzdžiui, „buvo labai karšta”). Rimti šaltiniai aiškiai atskiria šiuos dalykus, o manipuliatoriai dažnai pateikia nuomones kaip faktus.
Atkreipkite dėmesį ir į tai, kas nutylima. Kartais dezinformacija skleidžiama ne tiesioginiais melais, o svarbios informacijos nutylėjimu ar konteksto iškraipymu. Pavyzdžiui, statistika gali būti techniškai teisinga, bet pateikta taip, kad sukuria klaidingą įspūdį.
Naudinga skaityti įvairius šaltinius, net tuos, su kuriais nesutinkate. Tai padeda suprasti skirtingas perspektyvas ir išvengti informacinio burbulo, kai matote tik turinį, kuris patvirtina jūsų esamas nuostatas. Tačiau įvairovė nereiškia, kad visi šaltiniai vienodai patikimi – vis tiek reikia kritiškai vertinti kiekvieną.
Ką daryti, kai pastebite dezinformaciją
Jei pastebėjote akivaizdžiai klaidingą ar melagingą informaciją, nelikite abejingi. Socialiniuose tinkluose galite pranešti apie tokį turinį – nors platformų moderavimas ne visada efektyvus, tai vis tiek verta daryti. Daugelis platformų turi specialias priemones pranešti apie dezinformaciją, ypač jei ji susijusi su sveikata, rinkimais ar smurtu.
Jei matote, kad jūsų draugai ar šeimos nariai dalijasi klaidinga informacija, švelniai atkreipkite jų dėmesį. Agresyvus požiūris „tu dalijies nesąmonėmis” paprastai tik sukelia gynybinę reakciją. Geriau pasidalinti patikimais šaltiniais, kurie paneigia klaidingą informaciją, ir paaiškinti, kodėl ji klaidinga.
Galite taip pat informuoti faktų tikrinimo organizacijas apie plintančią dezinformaciją. Jos dažnai remiasi žmonių pranešimais spręsdamos, kokius teiginius tikrinti. Jei pastebėjote virusine tampančią melagingą istoriją, jūsų pranešimas gali paskatinti profesionalų faktų tikrinimą.
Svarbu ir švietimas. Kalbėkite su vaikais, paaugliais, vyresnio amžiaus žmonėmis apie tai, kaip atpažinti dezinformaciją. Daugelis žmonių tiesiog niekada nesimokė šių įgūdžių, nes augo laikais, kai informacijos šaltiniai buvo ribotuoti ir paprastai patikimi.
Kai informacijos per daug ir kaip nesupainoti galvos
Viena didžiausių šiuolaikinių problemų – ne tik dezinformacija, bet ir informacijos perteklius. Net ir patikimų šaltinių yra tiek daug, kad neįmanoma visų sekti. Tai gali sukelti nuolatinį stresą ir jausmą, kad niekada nežinai pakankamai.
Sprendimas – būti selektyviam. Nereikia skaityti visko. Pasirinkite kelis patikimus šaltinius, kurie aprėpia jums svarbias temas, ir reguliariai juos skaitykite. Tai gali būti vienas ar du nacionaliniai naujienų portalai, specializuotas žurnalas jūsų profesinėje srityje, galbūt tarptautinis leidinys platesniems klausimams.
Ribokite laiką socialiniuose tinkluose. Tyrimai rodo, kad per daug laiko praleidžiant socialiniuose tinkluose ne tik kenkia psichinei sveikatai, bet ir didina tikimybę susidurti su dezinformacija. Nustatykite sau ribas – pavyzdžiui, tikrinti naujienas tik tam tikru paros metu, o ne nuolat.
Mokykitės atpažinti, kada jums reikia pertraukos nuo naujienų. Jei jaučiate nuolatinį nerimą, pyktį ar bejėgiškumą dėl to, ką skaitote internete, tai ženklas, kad reikia atsitolinti. Informuotumas svarbus, bet ne už psichinės sveikatos kainą.
Kelias į sąmoningesnį informacijos vartojimą
Gebėjimas atskirti patikimą informaciją nuo dezinformacijos tapo esminiu šiuolaikinio žmogaus įgūdžiu. Tai ne vienkartiška užduotis, o nuolatinis procesas, reikalaujantis budrumo ir praktikos. Kuo daugiau laiko praleidžiate sąmoningai vertindami informaciją, tuo lengviau tai darote.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebandykite iš karto tikrinti visos informacijos, su kuria susiduriate – tai neįmanoma ir išsekintų bet ką. Vietoj to, sutelkite dėmesį į informaciją, kuri yra svarbi jums asmeniškai arba kurią planuojate dalintis su kitais. Prieš pasidalindami kažkuo socialiniuose tinkluose, sustokite ir pagalvokite: ar tikrai žinau, kad tai tiesa? Ar patikrinau šaltinius?
Atminkite, kad klysti normalu. Visi kartais patikime klaidinga informacija – svarbu pripažinti klaidą ir iš jos pasimokyti. Jei pasidalijote kažkuo, kas pasirodė esant netiesa, drąsiai tai pripažinkite ir ištaisykite. Tai rodo brandą ir atsakomybę, o ne silpnumą.
Galiausiai, skleiskite gerąsias praktikas. Kai matote, kad kas nors kruopščiai tikrina faktus, cituoja šaltinius ar pripažįsta savo klaidas – įvertinkite tai. Kuo daugiau žmonių laikysis aukštų standartų bendraudami internete, tuo sunkiau bus dezinformacijai plisti. Kiekvienas iš mūsų prisideda prie bendros informacinės aplinkos kokybės – ar tai bus aplinka, kupiną melo ir manipuliacijų, ar aplinka, kurioje vertinama tiesa ir atsakomybė, priklauso nuo mūsų visų kasdienių pasirinkimų.
