Kodėl taip sunku atskirti tiesą nuo melo?
Prisipažinsiu atvirai – kartais net man, žmogui, kuris dirba su informacija kiekvieną dieną, pasidaro sunku suprasti, kas internete yra tiesa, o kas grynas išgalvojimas. Prisimenu, kaip prieš keletą metų beveik patikėjau straipsniu apie tai, kad kažkoks garsenybė mirė, nors ji buvo gyva ir sveikata. Tiesiog antraštė buvo tokia įtikinama, o svetainė atrodė beveik kaip tikras naujienų portalas.
Dabar gyvename keistame laikotarpyje. Informacijos tiek daug, kad galva svaigsta. Kas minutę kažkas kažką skelbia, dalinasi, komentoja. O blogiausia – melai plinta greičiau nei tiesa. Kodėl? Nes jie paprastai įdomesni, skandalingesni, emocingesni. Mūsų smegenys tiesiog mėgsta dramą.
Bet žinote, kas labiausiai nervina? Kad nebegalima paprasčiausiai pasitikėti tuo, ką matai. Nuotraukos suklastotos, vaizdo įrašai sumontuoti, o kai kurie tekstai parašyti taip įtikinamai, kad net specialistai kartais susipainioja. Todėl noriu pasidalinti tuo, ko pats išmokau per metus, bandydamas nesusigaudyti šiame informacijos chaose.
Pirmasis žingsnis: sustok ir pagalvok prieš dalindamasis
Žinau, žinau – tai skamba kaip patarimas iš tavo močiutės. Bet rimtai, tai veikia. Kai matai kokią nors sensacingą naujieną, kuri kelia stiprias emocijas (pyktį, baimę, susižavėjimą), sustabdyk save. Tai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis.
Aš sau sukūriau tokią taisyklę: jei antraštė verčia mane nedelsdamas paspausti „dalintis”, tai tikrai nespaudžiu. Bent jau ne iš karto. Duodu sau bent penkias minutes. Per tą laiką emocijos truputį nuslūgsta, ir galiu pažiūrėti į tekstą šalčiau.
Pagalvokite, kodėl jums taip norisi tuo pasidalinti? Gal todėl, kad tai patvirtina jūsų nuomonę? Gal todėl, kad tai šokiruoja? Būtent tokios naujienos dažniausiai ir būna klaidinančios ar visiškai melagingos. Jų tikslas – sukelti reakciją, o ne informuoti.
Dar vienas trikis, kurį naudoju – perskaitau ne tik antraštę, bet ir visą straipsnį. Taip, žinau, skamba kaip revolucija, bet jūs nustebsite, kiek kartų antraštė visiškai neatitinka turinio. Kartais straipsnyje net parašyta priešingai nei antraštėje, bet kas gi skaito iki galo, tiesa?
Šaltinio patikrinimas – ne toks sudėtingas, kaip atrodo
Gerai, dabar prie konkretesnių dalykų. Kai matote naujieną, pirmiausia pažiūrėkite, kas ją paskelbė. Ar tai žinomas naujienų portalas? Ar svetainės pavadinimas atrodo keistas, pavyzdžiui, „tikrosios-naujienos-lietuva.info” ar panašiai?
Aš paprastai daraiu taip: jei svetainės nežinau, ieškau jos skilties „Apie mus”. Jei tokios skilties nėra arba ji parašyta miglotai, be konkrečių vardų ir kontaktų – jau kyla įtarimų. Patikimos naujienų organizacijos visada nurodo, kas jie tokie, kur jų redakcija, kaip su jais susisiekti.
Dar vienas patikrinimo būdas – pažiūrėti, ar ta pati naujiena pasirodo kituose šaltiniuose. Jei kažkas tikrai įvyko, apie tai rašys ne vienas portalas. Tiesa, čia reikia būti atsargiems – kartais kelios svetainės tiesiog perrašo viena kitą, todėl ieškokite skirtingų šaltinių, o ne to paties teksto skirtingose vietose.
Dar vienas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį – svetainės dizainas ir kokybė. Jei puslapis pilnas reklamų, kurios šoka iš visų pusių, jei tekstas pilnas rašybos klaidų, jei nuotraukos prastos kokybės – greičiausiai tai ne patikimas šaltinis. Profesionalūs žurnalistai paprastai dirba profesionaliose aplinkose.
Datos, faktai ir kontekstas – šventoji trejybė
Vienas iš dažniausių triukų, kurį mačiau – senos naujienos pateikiamos kaip naujos. Pavyzdžiui, nuotrauka iš potvynio prieš penkerius metus pateikiama kaip vakarykštė. Arba politiko citata iš 2015-ųjų pateikiama taip, lyg jis tai būtų pasakęs vakar.
Todėl visada tikrinu datą. Kai buvo paskelbtas straipsnis? Ar data aiški ir matoma? Jei datos nėra arba ji paslėpta – jau įtartina. Patikimi portalai visada aiškiai nurodo, kada naujiena buvo paskelbta ir, jei reikia, atnaujinta.
Dar svarbu žiūrėti į kontekstą. Kartais citata gali būti tikra, bet ištraukta iš konteksto taip, kad reiškia visai ką kita. Pavyzdžiui, kažkas galėjo sakyti: „Kai kurie žmonės mano, kad žemė plokščia, bet tai, žinoma, nesąmonė” – o jums parodys tik pirmąją dalį be „bet”.
Aš paprastai, kai matau kokią nors šokiruojančią citatą ar faktą, pabandau surasti originalų šaltinį. Jei tai kažkas pasakė interviu, ieškau viso interviu. Jei tai tyrimai – ieškau paties tyrimo, o ne tik straipsnio apie jį. Taip, tai užima laiko, bet bent jau žinau, kad neplatinu nesąmonių.
Nuotraukos ir vaizdo įrašai – čia reikia būti ypač budriems
Šiandien suklastoti nuotrauką ar vaizdo įrašą yra taip paprasta, kad net baisu. O dar baisiau – nebereikia net klastoti. Užtenka paimti seną nuotrauką ir pridėti naują aprašymą.
Yra keletas būdų, kaip tai patikrinti. Pirmiausia – Google atvirkštinė paieška. Tiesiog nukopijuojate nuotrauką arba jos URL ir įkeliate į Google Images. Tai parodys, kur dar internete pasirodo ta nuotrauka ir nuo kada. Jei „vakarykštė” nuotrauka iš įvykio jau buvo internete prieš trejus metus – aišku, kad kažkas čia ne taip.
Su vaizdo įrašais sudėtingiau, bet vis tiek galima. Žiūriu į detales fone – ar jos atitinka tai, kas teigiama? Jei sakoma, kad tai įvyko žiemą, bet medžiai žali – kažkas ne taip. Jei sakoma, kad tai Lietuva, bet užrašai gatvėse rusų kalba – irgi keista.
Dar vienas dalykas – deepfake’ai. Tai technologija, kuri leidžia sukurti vaizdo įrašą, kuriame žmogus sako ar daro tai, ko iš tikrųjų niekada nesakė ar nedarė. Kol kas juos dar galima atpažinti – judesiai kartais būna nenatūralūs, lūpų judesiai neatitinka žodžių, apšvietimas keistas. Bet technologija tobulėja, todėl reikia būti vis budresniais.
Ekspertų nuomonės ir moksliniai tyrimai
Dažnai matau straipsnius, kurie prasideda „Mokslininkai įrodė…” arba „Ekspertai teigia…”. Bet kas tie mokslininkai? Kas tie ekspertai? Jei to nepasakoma – greičiausiai jų iš viso nėra.
Kai straipsnyje remiamasi tyrimais, ieškau paties tyrimo. Kas jį atliko? Ar tai patikima institucija? Ar tyrimas buvo recenzuotas kitų mokslininkų? Ar jis paskelbtas rimtame mokslo žurnale? Jei straipsnyje tik sakoma „tyrimai rodo”, bet nenurodo kokie tyrimai – tai tikriausiai niekokie tyrimai.
Su ekspertais panašiai. Jei kažkas pristatomas kaip ekspertas, patikrinu jo kvalifikaciją. Ar jis tikrai yra specialistas toje srityje? Pavyzdžiui, jei apie vakcinų saugumą kalba dantistas – tai ne tas ekspertas, kurio nuomonė svarbi. Reikia imunologų ar epidemiologų.
Dar vienas trikis – kai remiamasi vieno eksperto nuomone, nors absoliuti dauguma kitų ekspertų mano priešingai. Pavyzdžiui, galite rasti vieną klimato mokslininką, kuris neigia klimato kaitą, bet 99% kitų su juo nesutinka. Straipsnyje bus cituojamas tas vienas, o apie kitus nutylima.
Socialiniai tinklai – didžiausias iššūkis
Facebook’e, Instagram’e, TikTok’e informacija plinta žaibo greičiu. Ir čia patikrinti ją sunkiausia, nes dažnai tai tik trumpi įrašai, nuotraukos ar vaizdo įrašai be jokio konteksto.
Vienas dalykas, kurį išmokau – niekada netikiu tuo, ką matau tik viename socialiniame tinkle. Jei tai svarbu, ieškau patvirtinimo kitur. Ar apie tai rašo naujienos? Ar kiti žmonės tai patvirtina? Ar yra kokių nors nepriklausomų šaltinių?
Dar svarbu žiūrėti, kas dalinasi informacija. Ar tai tikras asmuo su normalia veikla profilyje, ar tai naujas profilis, kuris dalinasi tik vieno tipo turiniu? Yra daugybė netikrų paskyrų, kurios sukurtos specialiai dezinformacijai skleisti.
Ir dar viena svarbi detalė – algoritmai. Facebook’as ir kiti tinklai rodo jums tai, kas jums patiks, o ne tai, kas tiesa. Jei jūs dažnai skaitote ir dalinjatės tam tikro tipo turiniu, jums bus rodoma vis daugiau panašaus turinio. Taip susikuriate informacinę burbulą, kuriame visi sutinka su jumis ir niekas neprieštarauja. Tai labai pavojinga.
Kai abejoji – geriau nedalinkis
Žinote, kas man padeda labiausiai? Paprasta taisyklė: jei nesu tikras – nedalinuosi. Geriau praleisti vieną tikrą naujieną, nei pasidalinti dešimčia melagingų.
Suprantu, kartais labai norisi pasidalinti kažkuo įdomiu ar šokiruojančiu. Bet pagalvokite – jei tai melas, jūs prisidedate prie jo platinimo. Jūsų draugai pasitiki jumis, todėl jie gali patikėti tuo, kuo jūs dalijatės. Ir taip melas keliauja toliau.
Dar viena mintis – nebijokite prisipažinti, jei suklystate. Jei pasidalinote kažkuo, o vėliau paaiškėjo, kad tai netiesa, tiesiog parašykite atsiprašymą ir ištrintą tą įrašą. Nėra gėda suklysti, gėda yra žinant tiesą toliau skleisti melą.
Ir dar – mokykite kitus. Kai matote, kad jūsų draugai ar šeimos nariai dalinasi akivaizdžiai melaginga informacija, švelniai jiems pasakykite. Ne puolę, ne įžeidinėdami, bet pasidalindami tuo, ką patys sužinojote. Kartais žmonės tiesiog nežino, kaip patikrinti informaciją, ir jiems reikia pagalbos.
Kaip nepavargti nuo nuolatinio tikrinimo ir išlikti sveiko proto
Gerai, dabar bus šiek tiek filosofijos. Nes jei pradėsite tikrinti absoliučiai viską, ką matote internete, greitai išprotėsite. Aš tai žinau iš patirties – buvau laikotarpis, kai tikrinau kiekvieną smulkmeną, ir tai buvo išsekinama.
Todėl reikia rasti balansą. Ne visa informacija yra vienodai svarbi. Jei matote meme apie kates – tikriausiai nereikia jo fact-checkinti. Bet jei tai naujiena apie sveikatą, politiką, saugumą ar kažką, kas gali paveikti jūsų ar kitų žmonių sprendimus – tada verta skirti laiko patikrinimui.
Aš sau sukūriau tokį prioritetų sąrašą. Pirmiausiai tikrinu tai, kuo galėčiau dalintis. Antra – tai, kas gali paveikti mano sprendimus (pavyzdžiui, už ką balsuoti, kokius produktus pirkti, kaip rūpintis sveikata). Trečia – tai, kas man tiesiog įdomu ir noriu žinoti tiesą.
Dar vienas patarimas – sekite kelis patikimus fact-checking portalus. Lietuvoje yra „Delfi Tikrinta”, „15min Faktai tikrinami”, tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact” ir kiti. Jie jau atliko darbą už jus ir patikrinę populiarias naujienas. Kartais užtenka greitai pažiūrėti, ar jie jau yra patikriną tai, ką jūs matote.
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – rūpinkitės savo psichine sveikata. Jei jaučiate, kad nuolatinis naujienų skaitymas ir jų tikrinimas jus vargina, darykite pertraukas. Atjunkite pranešimus, paskirkite sau „naujienų detoksą” savaitgaliui. Tiesa nepabėgs, bet jūsų sveikata yra svarbesnė.
Galiausiai, nepamirškite, kad gyvename sudėtingame pasaulyje, kur ne viskas yra juoda arba balta. Kartais tiesa yra kažkur per vidurį. Kartais skirtingi žmonės skirtingai interpretuoja tuos pačius faktus. Ir tai normalu. Svarbu ne turėti atsakymą į kiekvieną klausimą, o mokėti kritiškai mąstyti ir nebijoti pasakyti „nežinau” arba „reikia daugiau informacijos”.
Taigi, draugai, štai ir viskas, ką norėjau pasidalinti. Ar tai padės jums visada atpažinti melą? Tikriausiai ne. Bet tikrai padės daryti tai dažniau. O jei kiekvienas iš mūsų bent šiek tiek labiau stengsimės prieš dalindamiesi ar tikėdami informacija – pasaulis taps bent kiek geresnė vieta. Bent jau tikiuosi.
