Kai ekranas nebekalba: pirmieji požymiai, kad kažkas negerai
Sėdite vakare su arbatos puodeliu rankoje, įsijungiate televizorių ir… nieko. Arba vaizdas mirgėja, garsas šnypščia, spalvos atrodo tarsi iš senos nuotraukos. Skamba pažįstama? Vilniuje, kaip ir bet kuriame kitame mieste, televizoriai sugenda netikėčiausiomis akimirkomis – paprastai lygiai prieš svarbias rungtynes ar serialo finalą.
Tiesą sakant, nebūtina iš karto skambinti meistrui ir ruoštis išleisti pusę pensijos remontui. Daugelis gedimų yra gana paprasti ir juos galima identifikuoti patiems. O kai kuriuos – net išspręsti be jokių specialių įrankių ar žinių. Žinoma, jei kalbame apie sudėtingesnius dalykus, geriau nepasitikėti savo drąsa, bet pradėkime nuo to, ką galite padaryti patys.
Televizorius neįsijungia: ar tikrai tai gedimas?
Skamba juokingai, bet apie 30 procentų skambučių televizorių remonto meistrui Vilniuje yra susijusi su… maitinimo problemomis. Taip, žmonės kartais tiesiog pamiršta patikrinti pačius elementariausius dalykus.
Pirmiausia patikrinkite elektros lizdą. Ne, rimtai – įkiškite į tą patį lizdą telefoną ar kitą prietaisą ir pažiūrėkite, ar jis kraunasi. Galbūt išjungėte automatą arba lizde tiesiog nėra įtampos. Jei lizde elektra yra, pabandykite kitą lizdą – kartais problema būna kontaktuose.
Toliau – maitinimo laidas. Apžiūrėkite jį nuo pradžios iki galo. Ar nėra perlūžusių vietų? Ar kištukas tvirtai įsikišęs į televizorių? Modernūs televizoriai dažnai turi išimamą maitinimo laidą, ir jis gali būti tiesiog atsilaisvinęs. Patikrinkite abu galus.
Jei televizorius turi išorinį maitinimo bloką (tokį juodą dėžutę ant laido), palieskite jį. Jei jis karštas kaip keptuvė – tai blogas ženklas. Jei visiškai šaltas, nors televizorius turėtų būti įjungtas – taip pat problema. Normaliai veikiantis maitinimo blokas būna šiltas, bet ne degantis.
Dar vienas triukas: atjunkite televizorių nuo elektros ir palaukite 60 sekundžių. Ne 10, ne 30 – būtent minutę. Per tą laiką išsikrauna kondensatoriai ir televizorius iš esmės „perkraunasi”. Vėl įjunkite į elektros lizdą ir pamėginkite įjungti. Kartais tai padeda, ypač jei televizorius tiesiog „užstrigo”.
Vaizdas yra, bet garso nėra: garso sistemos paslaptys
Tai viena dažniausių problemų, su kuria susiduria vilniečiai. Matote vaizdą, bet garsas dingęs. Pirmas dalykas – patikrinkite, ar netyčia nepaspaudėte „mute” mygtuko. Juokinga, bet tai nutinka dažniau nei manote, ypač jei namuose yra vaikai ar jūs pats mėgstate spaudinėti mygtukus tamsoje.
Jei „mute” neįjungtas, pažiūrėkite į garso nustatymus. Daugelis šiuolaikinių televizorių turi kelis garso išėjimus – vidiniai garsiakalbiai, optinis išėjimas, HDMI ARC, ausines. Gali būti, kad televizorius bando siųsti garsą į išorinę sistemą, kuri nėra prijungta arba išjungta.
Eikite į televizoriaus nustatymus ir raskite garso skiltį. Ieškokite nustatymo, kuris vadinasi „Audio Output”, „Speaker Settings” ar panašiai. Įsitikinkite, kad pasirinktas „TV Speakers” arba „Internal Speakers”. Jei ten matote „External Speaker System”, „Optical” ar „HDMI” – štai jūsų problema.
Kartais problema būna su konkrečiu šaltiniu. Pavyzdžiui, garsas neveikia iš HDMI įrenginio, bet veikia iš televizoriaus programų. Tuomet pabandykite ištraukti HDMI kabelį ir vėl įkišti. Taip pat patikrinkite, ar pats įrenginys (pvz., priedėlis) nėra nutildytas arba ar jo garso nustatymai teisingi.
Jei naudojate išorinę garso sistemą ar soundbar’ą, problema gali būti joje. Patikrinkite, ar ji įjungta, ar teisingai prijungta, ar pasirinktas teisingas įvesties šaltinis. Optinis kabelis turi būti tvirtai įkištas abiejuose galuose, o jei naudojate HDMI ARC – įsitikinkite, kad naudojate būtent tą HDMI lizdą, kuris pažymėtas „ARC” arba „eARC”.
Spalvos keistos arba ekranas pernelyg tamsus
Atidarote televizorių, o ten visi žmonės atrodo tarsi apelsinai arba ekranas toks tamsus, kad vos įžiūrite, kas vyksta. Prieš skambindami meistrui, pabandykite kelis dalykus.
Pirma, patikrinkite vaizdo nustatymus. Daugelis televizorių turi iš anksto nustatytus režimus: „Vivid”, „Standard”, „Cinema”, „Game” ir pan. Kartais netyčia perjungiamas režimas ir spalvos tampa nerealistiškos. Pabandykite „Standard” arba „Cinema” režimą – jie paprastai subalansuoti.
Jei ekranas per tamsus, ieškokite „Backlight” arba „Brightness” nustatymo. Tai skirtingi dalykai – „Brightness” keičia juodų tonų lygį, o „Backlight” – visos ekrano šviesą. Jums greičiausiai reikia pakelti „Backlight”. LED televizoriuose tai dažna problema, kai nustatymai automatiškai pakeičiami arba kai televizorius įjungia „Eco” režimą, kuris sumažina šviesą taupydamas energiją.
Dar vienas dalykas – aplinkos apšvietimo jutiklis. Kai kurie televizoriai turi jutiklį, kuris automatiškai reguliuoja ekrano šviesą priklausomai nuo kambario apšvietimo. Jei šis jutiklis užterštas arba sugadintas, televizorius gali neteisingai interpretuoti apšvietimą. Ieškokite nustatymo, kuris vadinasi „Ambient Light Sensor”, „Eco Sensor” ar panašiai, ir išjunkite jį.
Jei spalvos visiškai iškreiptos (pvz., viskas žalia arba rožinė), tai gali būti kabelio problema. Jei naudojate seną komponentinį ar kompozitinį kabelį, patikrinkite, ar visi kištukai tvirtai įkišti. Jei naudojate HDMI – pabandykite kitą HDMI kabelį arba kitą HDMI lizdą televizoriuje. HDMI kabeliai sugenda dažniau nei manote, ypač jei juos dažnai traukiojate ar lenkiate.
Ekrane matosi linijos, dėmės ar mirgėjimas
Tai jau rimtesnė problema, bet ne visada reikalaujanti brangaus remonto. Pirmiausia nustatykite, kokio tipo problema tai yra.
Horizontalios arba vertikalios linijos ekrane gali reikšti kelis dalykus. Jei linijos atsiranda tik žiūrint iš konkretaus šaltinio (pvz., priedėlio), problema greičiausiai ne televizoriuje. Pabandykite kitą šaltinį. Jei linijos matomos visada, net televizoriaus meniu – tai televizoriaus problema.
Pabandykite švelniai paspausti ekraną netoli linijų. Jei linijos dingsta ar keičiasi, tai gali būti prastas kontaktas tarp ekrano ir valdymo plokštės. Tai kartais galima laikinai „sutvarkyti” švelniai paspaudžiant, bet ilgalaikiam sprendimui reikės meistro. Tačiau jei jums reikia televizoriaus veikti dar kelias dienas, kol atvyks meistras – žinote, ką daryti.
Mirgėjimas – tai dažnai maitinimo problemos požymis. Jei visas ekranas mirgėja arba šviesumas keičiasi, problema greičiausiai maitinimo plokštėje arba LED apšvietimo sistemoje. Pabandykite išjungti visas „dinaminės” funkcijas – „Dynamic Contrast”, „Dynamic Backlight”, „Motion Smoothing” ir panašiai. Kartais šios funkcijos sukelia mirgėjimą, ypač senesniuose televizoriuose.
Dėmės ekrane – tai jau sudėtingiau. Jei dėmės tamsios ir atrodo tarsi „debesys”, tai greičiausiai LED apšvietimo problema. Jei dėmės spalvotos arba atrodo tarsi ekranas „pratekėjo” – tai gali būti fizinis ekrano pažeidimas. Deja, tokių problemų patys neišspręsite, bet bent žinosite, ko tikėtis kalbant su meistru.
Televizorius įsijungia ir išsijungia pats
Tai viena keisčiausių ir erzinančiausių problemų. Sėdite, žiūrite filmą ir staiga – televizorius išsijungia. Arba įsijungia vidury nakties ir išgąsdina pusę mirčia.
Pirmiausia patikrinkite laikmačio nustatymus. Daugelis televizorių turi „Sleep Timer” funkciją, kuri automatiškai išjungia televizorių po tam tikro laiko. Taip pat gali būti „On Timer” arba „Auto Power On” funkcija. Eikite į nustatymus ir įsitikinkite, kad visi šie laikmačiai išjungti.
Kitas dažnas kaltininkas – HDMI-CEC funkcija. Ji leidžia įrenginiams valdyti vieniems kitus per HDMI. Pavyzdžiui, kai įjungiate PlayStation, automatiškai įsijungia ir televizorius. Skamba patogu, bet kartais šis dalykas „išprotėja” ir pradeda chaotiškai jungti bei išjungti įrenginius. Ši funkcija skirtinguose televizoriuose vadinama skirtingai: „HDMI-CEC”, „Anynet+” (Samsung), „Bravia Sync” (Sony), „SimpLink” (LG). Pabandykite ją išjungti ir pažiūrėkite, ar problema išnyks.
Kartais problema būna nuotolinio valdymo pultelyje. Jei mygtukas „užstrigęs” arba baterijos beveik išsikrovusios ir pultelis siunčia chaotiškus signalus – televizorius gali reaguoti netikėtai. Ištraukite baterijas iš pultelio ir pažiūrėkite, ar problema išlieka. Jei ne – laikas naujo pultelio arba bent naujų baterijų.
Jei televizorius išsijungia po kelių minučių ir nebegalite jo įjungti, kol jis „pailsi” – tai greičiausiai perkaitimo problema. Patikrinkite, ar televizoriaus ventiliacijos angos neuždengtos. Ar televizorius stovi per arti sienos? Ar ventiliacijos angos neužkimštos dulkėmis? Paimkite dulkių siurblį su šepečio antgaliu ir švelniai išvalykite ventiliacijos angas. Tai gali išspręsti problemą.
Interneto funkcijos neveikia arba lėtos
Šiuolaikiniai „smart” televizoriai be interneto – kaip telefonas be ryšio. Jei Netflix, YouTube ar kitos programėlės neveikia arba nuolat „kraunasi”, štai ką galite padaryti.
Pirmiausia patikrinkite interneto ryšį. Kiti įrenginiai namuose veikia normaliai? Jei taip, problema televizoriuje. Jei ne – problema jūsų interneto paslaugų teikėjo arba maršrutizatoriaus.
Eikite į televizoriaus tinklo nustatymus ir patikrinkite ryšio stiprumą. Jei televizorius prijungtas per Wi-Fi ir signalas silpnas, pabandykite priartinti maršrutizatorių arba naudokite LAN kabelį. Laidinis ryšys visada stabilesnis ir greitesnis.
Jei ryšys yra, bet programėlės neveikia, pabandykite jas atnaujinti arba ištrinti ir įdiegti iš naujo. Taip pat patikrinkite, ar yra televizoriaus programinės įrangos atnaujinimų. Senesni televizoriai kartais nebesuderinami su naujomis programėlių versijomis.
Dar vienas veiksmingas triukas – pakeisti DNS serverius. Eikite į tinklo nustatymus, raskite DNS nustatymus ir rankiniu būdu įveskite Google DNS: 8.8.8.8 ir 8.8.4.4. Tai dažnai pagreitina internetą ir išsprendžia įvairias jungimuisi problemas.
Jei viskas kita veikia, bet viena konkreti programėlė ne – problema greičiausiai pačioje programėlėje arba jos serveriuose. Patikrinkite internete, ar kiti žmonės praneša apie panašias problemas. Kartais Netflix ar YouTube turi laikinų sutrikimų, ir jums belieka tik laukti, kol jie išspręs.
Kai reikia pagalbos: kaip pasirengti meistro vizitui
Gerai, išbandėte viską, kas čia aprašyta, bet televizorius vis tiek neveikia. Laikas kviesti profesionalą. Bet prieš tai – keletas patarimų, kaip sutaupyti laiko ir pinigų.
Pirma, užsirašykite visą svarbią informaciją: televizoriaus markę, modelį (paprastai rašoma ant lipduko televizoriaus gale), kada nusipirkote, kokia problema, ką jau bandėte daryti. Tai padės meistrui greičiau diagnozuoti problemą, kartais net telefonu.
Jei televizorius dar garantijoje – pirmiausia skambinkite parduotuvei ar gamintojui. Nemėginkite patys ardyti ar taisyti, nes prarasite garantiją. Jei garantija baigėsi, vis tiek verta pasitikrinti – kai kurie gamintojai siūlo pratęstas garantijas tam tikriems komponentams.
Pasiruoškite, kad meistras gali paprašyti nufilmuoti problemą. Jei gedimas pasireiškia ne visada – nufilmuokite jį telefonu, kai tik jis pasirodo. Tai labai padės diagnozuojant.
Paklauskite meistro apie preliminarią kainą prieš atvykstant. Kai kurie meistrai Vilniuje ima pinigus tik už diagnostiką, kiti – už diagnostiką ir remontą atskirai. Sužinokite iš anksto, kad nebūtų nemalonių staigmenų.
Jei meistras sako, kad reikia keisti kokią nors plokštę, paklauskite, ar yra dalių, ar jas reikės užsakyti. Kartais dalių tiekimas užtrunka savaites, ypač retesniems modeliams. Taip pat paklauskite apie alternatyvas – gal yra pigesnių sprendimų?
Kai televizorius tampa istorija: ar verta taisyti
Kartais sunkiausia dalis – nuspręsti, ar verta taisyti, ar geriau pirkti naują. Štai kelios gairės.
Jei televizorius senesnis nei 7-8 metai ir remontas kainuotų daugiau nei trečdalį naujo panašaus televizoriaus kainos – greičiausiai neverta. Šiuolaikiniai televizoriai yra daug geresni, energiją taupantys ir pigesni nei prieš kelerius metus.
Jei sugedo ekranas – dažniausiai neverta taisyti. Ekranas yra brangiausia televizoriaus dalis, ir jo keitimas gali kainuoti tiek pat arba daugiau nei naujas televizorius. Išimtis – labai brangūs ar nauji modeliai, kurie dar garantijoje.
Jei problema maitinimo plokštėje, garso sistemoje ar programinėje įrangoje – paprastai verta taisyti. Tokios problemos dažnai išsprendžiamos santykinai pigiai.
Apskaičiuokite ne tik remonto kainą, bet ir tai, kiek dar gali tarnauti televizorius. Jei jis jau senas ir po šio remonto greičiausiai greitai suges kažkas kita – gal geriau investuoti į naują?
Vilniuje yra nemažai gerų televizorių remonto meistrų, bet taip pat yra ir tokių, kurie bandys įpiršti brangų remontą, nors jo gal nereikia. Jei kažkas atrodo įtartina – pasikonsultuokite su kitu meistru arba paieškokite informacijos internete.
Dažniausiai paprastos problemos – maitinimas, nustatymai, kabeliai – išsprendžiamos greitai ir pigiai arba net nemokamai, jei padarote patys. Sudėtingesnės problemos su plokštėmis gali kainuoti nuo 50 iki 200 eurų priklausomai nuo dalių ir darbo. Ekrano keitimas – nuo 300 eurų ir daugiau, todėl dažniausiai neapsimoka.
Ir štai dar vienas patarimas pabaigai: kartais verta paprasčiausiai nusipirkti naują televizorių, net jei senąjį galima sutaisyti. Šiuolaikiniai televizoriai turi geresnes funkcijas, geresnę vaizdo kokybę, mažiau vartoja elektros. Jei jūsų televizorius jau tarnavęs savo laiką – gal tai ženklas, kad laikas atsinaujinti? Tik nepamirškite tinkamai utilizuoti seno televizoriaus – Vilniuje yra specialios elektronikos atliekų surinkimo vietos.
