Mano kelionė link energetinės laisvės
Prisimenu tą dieną, kai pirmą kartą pamačiau savo elektros sąskaitą po karantino – kone dvigubai didesnę nei įprastai. Sedėjau virtuvėje su puodeliu kavos ir galvojau – kiek dar galiu leisti, kad mano finansinė gerovė priklausytų nuo kažkieno sprendimų kelti kainas? Taip prasidėjo mano domėjimasis saulės energija.
Dabar, praėjus trejiems metams po saulės elektrinės įsirengimo, galiu pasidalinti ne tik skaičiais ir faktais, bet ir asmenine patirtimi – kaip iš tikrųjų atrodo gyventi su saule ant stogo. Ir ne, tai nėra vien tik finansinis sprendimas – tai gyvenimo būdo, vertybių ir ateities vizijos pasirinkimas.
Kodėl lietuviai vis dažniau dairosi į dangų?
Lietuvoje saulės energetika išgyvena tikrą bumą. 2022 metais gaminančių vartotojų skaičius išaugo net 3 kartus! Ir tai ne veltui. Vidutinis namų ūkis Lietuvoje per metus sunaudoja apie 3000-4000 kWh elektros energijos. Su dabartinėmis kainomis tai reiškia 600-800 eurų išlaidų vien elektrai.
Mano kaimynas Tomas juokauja: „Anksčiau žiūrėdavau į orų prognozę, kad žinočiau, ar reikės skėčio. Dabar žiūriu, kad žinočiau, kiek pinigų šiandien uždirbsiu.” Ir jis ne vienintelis. Dauguma mano pažįstamų, įsirengusių saulės elektrines, pradeda sekti saulėtas dienas visai kitaip.
Bet kodėl būtent dabar? Priežasčių keletas:
- Elektros kainos šokinėja kaip ant adatų – energetinė nepriklausomybė tapo ne prabanga, o būtinybe
- Valstybės parama ir kompensacijos – kartais padengiama net iki 30% investicijos
- Technologijos atpigo ir tapo efektyvesnės – kas anksčiau atsipirkdavo per 10 metų, dabar gali atsipirkti per 5-7 metus
- Klimato kaitos akivaizdoje žmonės ieško būdų sumažinti savo ekologinį pėdsaką
Skaičiai, kurie pakeitė mano požiūrį
Kai pradėjau domėtis saulės elektrinėmis, mane pribloškė keli skaičiai. Vidutinė 5 kW saulės elektrinė Lietuvoje per metus pagamina apie 4700-5000 kWh elektros energijos. Tai daugiau nei pakanka vidutiniam namų ūkiui!
Mano atveju 6,6 kW elektrinė ant pietvakarių kryptimi orientuoto stogo pirmaisiais metais pagamino 6320 kWh. Tai leido ne tik padengti visas mano elektros sąnaudas, bet ir sukaupti perteklių žiemai per „elektros kaupimo” paslaugą.
Štai keletas realių skaičių iš mano patirties:
- Investicija: 7200 € (po valstybės kompensacijos)
- Metinė elektros gamyba: ~6300 kWh
- Sutaupymai per metus: ~1260 € (su dabartinėmis kainomis)
- Prognozuojamas atsipirkimo laikas: 5,7 metai
Bet svarbiausia – elektros kainai kylant (o ji tikrai kils), atsipirkimo laikas dar labiau trumpėja. Tai viena nedaugelio investicijų, kurių vertė didėja kartu su infliacijos augimu!
Kaip pasirinkti tinkamą sprendimą savo namams?
Kiekvienas namas ir kiekviena šeima skirtinga, todėl universalaus sprendimo nėra. Prieš puldamas į saulės energetiką, sau uždaviau kelis esminius klausimus:
- Kiek elektros sunaudoju per metus? (Pasitikrinau senas sąskaitas)
- Ar mano stogas tinkamas? (Orientacija, šešėliai, amžius)
- Ar planuoju keisti šildymo sistemą? (Nes šilumos siurbliai sunaudoja daug elektros)
- Ar turiu santaupų investicijai, ar imsiu paskolą?
Iš savo klaidų išmokau – neapsimoka taupyti ant įrangos kokybės. Mano draugas nusipirko pigesnius kiniškus inverterius, ir po dviejų metų jau turėjo problemų. Aš investavau į europietiškus „Fronius” – ramiai miegu naktimis.
Praktinis patarimas: prieš pasirašant sutartį, paprašykite kelių skirtingų įmonių pasiūlymų ir būtinai pasikalbėkite su jau įsirengusiais elektrines. Jie papasakos tikrąją istoriją be marketingo padažo.
Mano elektrinės metai: sezoniniai iššūkiai ir džiaugsmai
Saulės energija – sezoninė, ir tai faktas, su kuriuo tenka susitaikyti. Mano elektrinė birželį pagamina beveik 5 kartus daugiau energijos nei gruodį. Tai reiškia, kad vasarą esu energijos magnatas, o žiemą – vėl esu priklausomas nuo tinklo.
Štai kaip atrodo mano elektrinės gamyba per metus:
- Vasaros mėnesiai (gegužė-rugpjūtis): ~800-900 kWh per mėnesį
- Pavasaris ir ruduo: ~400-600 kWh per mėnesį
- Žiema (lapkritis-vasaris): ~100-250 kWh per mėnesį
Įdomu tai, kad elektros suvartojimas irgi kinta pagal sezoną. Žiemą naudoju daugiau elektros apšvietimui ir šildymui, o vasarą – vėsinimui. Bet bendrai, mano elektrinė pagamina apie 130% mano metinio poreikio.
Didžiausias netikėtumas buvo suprasti, kaip keičiasi mano elektros vartojimo įpročiai. Dabar skalbiu ir džiovinu drabužius dieną, kai šviečia saulė, o ne vakare kaip anksčiau. Net indaplovę įjungiu per pietus, o ne po vakarienės. Tai smulkmenos, bet jos leidžia maksimaliai išnaudoti savo pagamintą energiją.
Ekologinė nauda: daugiau nei tik žali žodžiai
Prisipažinsiu – pradžioje mane domino tik finansinė nauda. Bet laikui bėgant supratau, kad mano sprendimas turi daug platesnį poveikį.
Vidutinė 5 kW saulės elektrinė per 25 metus (garantuotą veikimo laiką) leidžia išvengti apie 75 tonų CO2 emisijų. Tai prilygsta maždaug 1500 medžių pasodinimui!
Be to, saulės elektrinės beveik neturi judančių dalių, todėl jų priežiūra minimali, o tarnavimo laikas ilgas. Mano elektrinės moduliams suteikiama 25 metų efektyvumo garantija, o inverteris turėtų tarnauti bent 10-15 metų.
Kartą per vakarėlį vienas svečias skeptiškai paklausė: „O kaip dėl saulės modulių gamybos taršos?” Tiesą sakant, saulės modulio „ekologinė skola” (energija, sunaudota jo gamybai) grąžinama per 1-2 metus jo veikimo. Likusius 23+ metus jis gamina „švarią” energiją.
Finansiniai niuansai, apie kuriuos niekas nekalba
Elektrinės įsirengimas – tai ne tik pradinis mokestis. Yra keletas finansinių aspektų, apie kuriuos pardavėjai dažnai nutyli:
- ESO prijungimo mokestis (nuo 100 iki 500 €, priklausomai nuo situacijos)
- Metinis gaminančio vartotojo mokestis (apie 10-15 € per metus)
- Galimas nekilnojamojo turto vertės padidėjimas (ir atitinkamai mokesčiai)
- Draudimo kaštai (rekomenduoju apdrausti, ypač nuo žaibo)
Kita vertus, yra ir finansinių privalumų, kurių nesitikėjau:
- Mano namo vertė išaugo maždaug 5-7% po elektrinės įrengimo
- Bankas pasiūlė geresnę būsto paskolos palūkanų normą dėl „žalio” būsto statuso
- Sumažėjęs jautrumas elektros kainų šuoliams suteikia finansinį stabilumą
Dar vienas svarbus aspektas – elektros kaupimo paslauga. Lietuvoje galima perteklinę energiją „atiduoti” į tinklą vasarą ir „atsiimti” žiemą. Tačiau už šią paslaugą mokamas 1:0,7 santykis (atiduodi 1 kWh, atgauni 0,7 kWh) ir metinis mokestis. Nepaisant to, tai vis tiek labai naudinga paslauga.
Saulėtos ateities horizontai
Kai prieš trejus metus įsirengiau savo elektrinę, jaučiausi kaip technologijų entuziastas, žengiantis į nežinomybę. Šiandien saulės elektrinė ant stogo jau nieko nestebina – tai tampa nauja norma.
Ateityje planuoju sistemą papildyti baterijomis, kad galėčiau kaupti energiją vietoje, o ne per tinklą. Nors dabar tai dar nėra finansiškai optimalu, baterijų kainos krenta, ir manau, kad per artimiausius 3-5 metus tai taps standartine saulės elektrinių dalimi.
Galbūt svarbiausia, ką supratau per šiuos metus – energetinė nepriklausomybė suteikia ne tik finansinį, bet ir psichologinį komfortą. Kai pasaulyje vyksta energetinės krizės, kai kainos šokinėja aukštyn-žemyn, aš jaučiuosi saugiau žinodamas, kad didelę dalį savo energijos pasigaminu pats.
Kartais stoviu savo kieme, žiūriu į saulės modulius ant stogo ir pagalvoju – štai taip atrodo ateitis. Ne tik mano, bet ir mūsų visų. Saulė – energijos šaltinis, kurio negalima monopolizuoti, apmokestinti ar kontroliuoti. Galbūt tai ir yra tikroji energetinės laisvės esmė.
Daugiau skaityti apie saulės elektrines galite čia.
