Kodėl dabar svarbu mokėti atskirti grūdus nuo pelų
Prisimenu, kaip prieš keletą metų mama pasidalino „Facebook” įrašu apie tai, kad mikrobanginė krosnelė naikina visas maistines medžiagas. Straipsnis atrodė įtikinamas – buvo nuotraukų, citatos, net kažkokių „mokslininkų” pasisakymų. Tik kai paklausiau, iš kur ta informacija, mama nusišypsojo ir pasakė: „Na, daug kas dalinasi, tai turbūt tiesa.”
Štai čia ir slypi problema. Gyvename laikais, kai informacijos srautas yra tokio masto, kad žmogaus smegenys tiesiog nebesugeba visko apdoroti ir įvertinti. Kas akimirką mūsų telefonuose, kompiuteriuose, planšetėse šmėkščioja šimtai naujienų, straipsnių, įrašų. Kai kurie iš jų – patikimi ir tikslūs, kiti – pusiau tiesa, o dar kiti – visiškas melas, sukurtas manipuliuoti mumis.
Nėra taip, kad anksčiau melagingos informacijos nebuvo. Bet dabar ji keliauja greičiau nei bet kada istorijoje. Vienas paspaudimas – ir netikra naujiena pasiekia tūkstančius žmonių. Dar vienas – ir ji jau virsta „tiesa”, nes tiek daug žmonių ja patikėjo ir pasidalino.
Sustok ir pagalvok: pirmasis žingsnis link sąmoningo skaitymo
Pats svarbiausias įgūdis šiuolaikiniame informacijos amžiuje – sugebėjimas sustoti. Taip, tiesiog sustoti ir nepulti iš karto dalintis tuo sensacingu straipsniu ar šokiruojančia žinia.
Pastebėjau, kad dauguma žmonių skaito tik antraštes. Tyrimai rodo, kad net 60 procentų žmonių dalinasi straipsniais, kurių net neatsidarė. Antraštė sukėlė emociją – pyktį, baimę, susižavėjimą – ir jau spaudžiamas „share” mygtukas. Bet antraštės dažnai būna specialiai sukurtos būtent tam – sukelti reakciją, o ne informuoti.
Kai matote naujieną, kuri atrodo per daug šokiruojanti, per daug gera, per daug baisi – sustokite. Užduokite sau klausimą: kodėl aš tuo tikiu? Ar dėl to, kad tai atrodo įtikinama, ar dėl to, kad tai patvirtina mano jau turimas nuomones? Mes visi turime patvirtinimo šališkumą – linkstame ieškoti ir tikėti informacija, kuri sutampa su mūsų pasaulėžiūra. Tai normalus psichologinis reiškinys, bet jį svarbu atpažinti.
Šaltinio patikrinimas – ne raketų mokslas
Gerai, sustojote. Dabar laikas pažiūrėti, kas ta informacija skelbia. Ar tai žinomas naujienų portalas? Ar svetainė, kurios pavadinimas skamba pažįstamai, bet kažkaip keistai – pavyzdžiui, „Delfi-naujienos.lt” vietoj tiesiog „Delfi.lt”? Tai klasikinis apgaulės būdas – sukurti svetainę, kuri atrodo panaši į patikimą šaltinį.
Pažiūrėkite į svetainės adresą. Patikimi naujienų portalai turi aiškius, profesionalius domenų vardus. Jei matote keistą adresą su daug brūkšnelių, skaičių ar netikėtų žodžių kombinacijų – tai jau raudonas signalas.
Pasižiūrėkite į skiltį „Apie mus” arba „Kontaktai”. Patikimi šaltiniai visada nurodo, kas jie tokie, kur jų redakcija, kaip su jais susisiekti. Jei tokios informacijos nėra arba ji labai miglota – atsargiai. Jei svetainė teigia esanti naujienų portalas, bet neturi jokių kontaktų ar informacijos apie redakciją, greičiausiai ji ir nėra tikras naujienų šaltinis.
Dar vienas paprastas triukas – įrašykite svetainės pavadinimą į paieškos sistemą kartu su žodžiu „patikimumas” ar „apžvalga”. Dažnai rasite kitų žmonių patirtį ar faktų tikrintojų įvertinimus apie konkretų šaltinį.
Data ir kontekstas – detalės, kurios išduoda melą
Netikros naujienos dažnai naudoja senus įvykius ir pateikia juos kaip naujus. Matote šokiruojančią nuotrauką ar vaizdo įrašą? Patikrinkite, kada jis buvo sukurtas.
Yra paprastas būdas tai padaryti su nuotraukomis – naudokite atvirkštinę paiešką pagal vaizdą. Galite tai padaryti per „Google Images” – tiesiog įkelkite nuotrauką arba įklijuokite jos nuorodą. Sistema parodys, kur dar internete ta nuotrauka buvo naudota ir kada ji pirmą kartą pasirodė. Daug kartų esu matęs, kaip dramatiškas įvykis, tariamai nutikęs vakar Lietuvoje, iš tikrųjų yra trejų metų senumo nuotrauka iš visai kitos šalies.
Kontekstas taip pat labai svarbus. Netikros naujienos dažnai išplėšia citatas iš konteksto arba pateikia tik dalį istorijos. Jei skaitysite straipsnį, kuris cituoja politiką ar ekspertą, pamėginkite surasti pilną tą interviu ar pareiškimą. Dažnai pamatysit, kad pilnas kontekstas visiškai pakeičia prasmę.
Patikrinkite kitus šaltinius – neapsiribokite vienu
Jei naujiena tikra ir svarbi, apie ją rašys ne vienas šaltinis. Tai vienas paprasčiausių būdų patikrinti informaciją – pažiūrėti, ar kiti patikimi portalai apie tai praneša.
Bet čia svarbu būti atsargiems. Kartais keletas svetainių gali perkelti tą pačią netikrą naujieną viena iš kitos. Tai nereiškia, kad ji tikra – tai tik reiškia, kad melas plinta. Ieškokite įvairių šaltinių, ypač tų, kurie turi profesionalias žurnalistų komandas ir redaktorius.
Kai tikrinate informaciją, pabandykite rasti šaltinius, kurie galbūt turi skirtingas politines ar ideologines pozicijas. Jei ir dešiniosios, ir kairiosios pakraipos žiniasklaida praneša apie tą patį faktą – tikimybė, kad jis tikras, yra daug didesnė. Jei naujieną skelbia tik vienos pusės portalai – verta suabejoti arba bent jau ieškoti daugiau informacijos.
Lietuvoje turime keletą patikimų faktų tikrinimo iniciatyvų, tokių kaip „Delfi” rubrika „Melas ar tiesa” ar „15min” faktų tikrinimo projektai. Tai puikūs ištekliai, kai abejojate konkrečia informacija.
Atkreipkite dėmesį į kalbą ir pateikimo būdą
Patikimos naujienos paprastai rašomos neutralia, profesionalia kalba. Netikros naujienos dažnai pilnos emociškai įkrautų žodžių, šaukimo ženklų, didžiųjų raidžių. „ŠOKAS!!!”, „NEGALĖSITE PATIKĖTI!!!”, „KĄ JIE SLEPIA NUO MŪSŲ!!!” – tokie paantraščiai turėtų jus iš karto įtariai nusiteikti.
Taip pat atkreipkite dėmesį į kalbos kokybę. Profesionalūs naujienų portalai turi redaktorius, kurie taiso klaidas. Jei tekstas pilnas rašybos klaidų, keistos sintaksės, netaisyklingų sakinių – tai greičiausiai ne profesionalus šaltinis.
Netikros naujienos dažnai naudoja kategoriškas formuluotes: „visi”, „niekada”, „visada”, „absoliučiai tikra”. Tikrovė paprastai yra sudėtingesnė. Patikimi žurnalistai naudoja tokius žodžius kaip „galbūt”, „tikėtina”, „duomenys rodo”, „ekspertai mano” – jie pripažįsta niuansus ir neapibrėžtumą.
Ekspertų nuomonės ir „tyrimai” – kaip atskirti tikrus nuo prasimanytų
„Mokslininkai įrodė”, „tyrimai rodo”, „ekspertai teigia” – tokios frazės skamba įtikinamai, bet dažnai būna tuščios. Tikras klausimas: kokie mokslininkai? Kokie tyrimai? Kokie ekspertai?
Patikimas straipsnis visada nurodys konkrečius vardus, institucijas, tyrimo pavadinimus. Jei straipsnyje rašoma „Harvardo mokslininkai nustatė”, bet nenurodomas nei tyrimas, nei mokslininko vardas, nei tyrimo data – tai greičiausiai manipuliacija.
Kai matote nuorodą į tyrimą, pabandykite jį rasti. Daug kartų esu pastebėjęs, kad „tyrimai” iš tikrųjų yra arba visai neegzistuojantys, arba labai mažo masto, arba jų rezultatai interpretuojami visiškai klaidingai. Pavyzdžiui, tyrimas, kuriame dalyvavo 20 žmonių, pateikiamas kaip „įrodymas”, nors moksle tokio masto tyrimas laikomas tik preliminaria nuoroda, reikalaujančia daug didesnių tyrimų.
Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ar cituojamas ekspertas tikrai yra tos srities specialistas. Kartais netikros naujienos cituoja „ekspertus”, kurie iš tikrųjų neturi jokio išsilavinimo ar patirties aptariamoje temoje. Gydytojas, kalbantis apie ekonomiką, ar inžinierius, pasisakantis apie medicinos klausimus – tai turėtų kelti klausimų.
Kai informacija tampa ginklu: kaip apsisaugoti nuo manipuliacijų
Turime pripažinti nemalonią tiesą: daug netikros informacijos skleidžiama ne per klaidą, o tyčia. Yra žmonių, organizacijų, net valstybių, kurios naudoja dezinformaciją kaip įrankį manipuliuoti visuomene, skaldyti bendruomenes, kelti neapykantą.
Būkite ypač atsargūs su informacija, kuri:
– Skatina neapykantą tam tikroms grupėms
– Kelia paniką be aiškių priežasčių
– Ragina imtis skubių veiksmų nepatikrinę faktų
– Teigia, kad „visi kiti meluoja, tik mes sakome tiesą”
– Naudoja teorijas apie sąmokslus kaip pagrindinį argumentą
Sąmokslo teorijos yra atskira tema. Jos patrauklios, nes siūlo paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus. Bet tikrovė retai būna paprasta. Jei kažkas teigia, kad „jie” (kas tie „jie”?) sąmoningai slepia tiesą nuo milijonų žmonių, paklauskit savęs: ar tai logiškai įmanoma? Ar tikrai tiek daug žmonių galėtų tylėti apie tokį didelį slėpinį?
Kritinis mąstymas nereiškia visko neigti ar netikėti niekuo. Tai reiškia klausti tinkamų klausimų, ieškoti įrodymų, būti atviram keisti nuomonę, kai pasirodys nauji faktai. Tai reiškia pripažinti, kad kartais mes tiesiog nežinome atsakymo – ir tai normalu.
Mokykite šių įgūdžių savo vaikus, draugus, šeimos narius. Kalbėkite apie tai, kaip atpažinti netikras naujienas. Kai matote, kad artimas žmogus dalinasi akivaizdžiai netikra informacija, nepeikite jo – švelniai pasiūlykite kartu patikrinti faktus. Dažnai žmonės dalinasi dezinformacija ne iš blogumo, o tiesiog todėl, kad neturi įgūdžių jos atpažinti.
Kasdienė informacinė higiena – būdas išlikti sveikam skaitmeniniame pasaulyje
Informacijos tikrinimas neturėtų būti kažkas, ką darome tik kartais, kai labai abejojame. Tai turėtų tapti įpročiu, tokiu pat natūraliu kaip dantų valymasis ar rankų plovimas.
Štai keletas paprastų įpročių, kurie padės jums kasdien:
Įvairinkite savo naujienų šaltinius. Neskaitykite tik vieno portalo ar netikėkite tik viena žiniasklaidos priemone. Turėkite kelis patikimus šaltinius, kurie galbūt net turi skirtingas perspektyvas. Tai padės jums matyti platesnį vaizdą.
Nepulkite iš karto dalintis. Jei kažkas jus sujaudino, palaukite valandą ar dvi prieš dalindamiesi. Dažnai per tą laiką emocijos nurims ir galėsite objektyviau įvertinti informaciją.
Sekite faktų tikrinimo organizacijas. Lietuvoje ir pasaulyje yra puikių iniciatyvų, kurios profesionaliai tikrina faktus. Jų prenumeravimas socialiniuose tinkluose gali sutaupyti daug laiko.
Mokykitės iš klaidų. Jei pasidalinote kažkuo, kas pasirodė esanti netiesa, nebijokite prisipažinti ir ištaisyti. Tai rodo brandą ir atsakomybę.
Diskutuokite su žmonėmis, kurie mąsto kitaip nei jūs. Tai nelengva, bet labai naudinga. Tai padeda išvengti informacinių burbulų, kai matome tik tai, kas patvirtina mūsų nuomones.
Galiausiai, atminkite, kad nė vienas iš mūsų nėra tobulas. Visi kartais patikime netikra informacija, visi kartais daromės klaidų. Svarbu ne tai, kad niekada neklysite, o tai, kad stengsitės būti sąmoningesni, atidūs ir pasirengę mokytis.
Informacinis raštingumas šiandien yra ne prabanga, o būtinybė. Tai įgūdis, kuris padeda mums priimti geresnius sprendimus, apsaugoti save ir savo artimuosius nuo manipuliacijų, dalyvauti visuomenės gyvenime kaip sąmoningi piliečiai. Tai nėra lengva, ypač kai informacijos srautas toks milžiniškas, bet tai įmanoma. Ir tai verta pastangų.
